Life is short. Why waste a second?

Žmonės

Živilė MASYTĖ

Jokūbas Laukaitis vadovauja internetiniam verslui ir nuolat keliauja po pasaulį. Šį žmogų pastebėjau visiškai netikėtai, internete pamačiusi jo vaizdo įrašą, kuriame jis pasakojo apie savo apsilankymą Šiaurės Korėjoje. Pasirodė įdomu, tad nusprendžiau peržvelgti kitus jo įrašus. Pirma mintis buvo „vau!“, o antra – noriu sužinoti apie šį žmogų daugiau. Tad štai, mano pažintis su Jokūbu jūsų akims.

 Jokūbai, ką veiki gyvenime?

Šiuo metu dirbu prie kelių internetinių projektų, pagrindinis iš jų – ChameleonJohn.com (Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantis verslas, dirbame su parduotuvių nuolaidų kodais, turime šimtus tūkstančių klientų) bei nuolat keliauju po pasaulį.

17522553_10206938079009768_244653517573854810_n

Kaip pradėjai keliauti? Kada buvo tas atspirties taškas, kai pasakei sau, kad nenurimsi, kol neapkeliausi viso pasaulio?

Kai man buvo 19 metų buvau pakviestas dalyvauti Malaizijoje vykusiame renginyje. Tai  buvo labai įdomus ir naudingas projektas – Malaizijos vyriausybė pakvietė 500 jaunų verslininkų iš viso pasaulio ir pasiūlė mums dirbti prie skirtingų, ne pelno siekiančių projektų.

Dėl šio projekto aš pirmą kartą išvykau į Aziją ir supratau, kiek mažai žinau apie skirtingas šalis, kultūras bei religijas. Grįžęs į Europą niekaip negalėjau nustoti galvoti apie tai, kaip būtų smagu nuolat keliauti po įvairias pasaulio šalis ir jas pažinti artimiau. Nieko nelaukęs nusipirkau lėktuvo bilietą į Bankoką ir išvykau. Tai buvo pirmoji rimta mano kelionė po Aziją. Nuo to laiko nenustoju keliauti.

 Kiek šiuo metu esi apkeliavęs šalių?

Kai skaičiavau paskutinį kartą buvo 54. Šiuo metu tikriausiai būtų šiek tiek daugiau, tačiau šiuo atveju kiekybė turi labai mažai reikšmės. Kur kas svarbiau – kokybė.

18011062_10206973239928769_401768400106241331_n

Minėjai, kad svarbu kokybė. Kiek maždaug laiko praleidi vienoje šalyje, kad pavyktų su ja susipažinti artimiau?

Dažniausiai vienoje šalyje užsibūnu nuo 2 iki 4 savaičių. Žinoma, nemažai dar kas priklauso ir nuo konkrečios vietos, į kurią vykstu, ir konkrečių tikslų, ką ten noriu nuveikti.

Kelionės – veikla, kurią visi labai mėgsta, tačiau kiekvienas supranta skirtingai. Kas tau yra kelionės?

Kelionės yra lygu gyvenimui!

Dažniausiai į nuotykių pilnas keliones leidiesi vienas. Kodėl?

Daugelis žmonių pasidomėję mano gyvenimu būdu sako: „vau, koks nerealus tavo gyvenimas, kaip aš tokio norėčiau!“, tačiau, kai ateina laikas nusipirkti bilietus, susikrauti daiktus ir susiplanuoti kelionę, visuomet atsiranda priežasčių to nedaryti. Jeigu būčiau nuolat kažko laukęs, tai gal būčiau šiaip ne taip iki Lenkijos ar Estijos nuvažiavęs, bet ne toliau. Jeigu prie mano kelionių kažkas jungiasi – labai džiaugiuosi, jeigu nesijungia – važiuoju vienas ir džiaugiuosi ne ką mažiau. Gyvenimas per trumpas, kad nepabandytum keliauti vienas!

17634476_10206834455779252_7265329941261890805_n

Tu miesto ar gamtos žmogus?

100 proc. esu gamtos žmogus. Miestai mane vargina, tačiau turiu kelias išimtis: Taipėjus, Tokijas, Bankokas, dar galbūt Honkongas.

Sutinki su mintimi, kad, nusipirkus bilietus į bet kurį pasaulio kampą, prasideda pati didžiausia kelionė – į save? Ką keliaudamas apie save supratai tu?

Visiškai su tuo sutinku ir ypatingai aiškiai tai pajuntu, kai keliauju vienas į tolimus, nepažįstamus kraštus. Keliaudamas supratau, kad be galo myliu kalnus; kad negalėčiau gyventi be motociklų; kad knygos yra įdomiausias dalykas Žemėje ir kad nerealiai mėgstu lietuviškus sūrelius.

15826678_10206310077310118_8847375720121788744_n

Tau teko pabuvoti šalyse, kuriose gyvenimas visiškai kitoks nei Lietuvoje. Kaip keliavimas pakeitė tavo požiūrį į tėvynę?

Kiekvieną kartą sugrįžęs į Lietuvą pastebiu, kad ji vis labiau europietiškėja ir gyvėja. Matau vis daugiau užsieniečių, kurie į mūsų šalį atvyksta ne tik paturistauti, bet joje ir apsigyvena. Vyksta vis daugiau įdomių gatvės renginių, susibūrimų. Labai tuo džiaugiuosi.

Žodis kelionės asocijuojasi su laisve. Ką tau reiškia laisvė?

Laisvė jau nuo pat mažens man buvo ypatingai svarbus dalykas visomis prasmėmis. Prisimenu, kad man labai nepatikdavo tai, jog prieš norėdamas kažką daryti visada turėdavau gauti tėvų leidimą. Man nepatiko mokytis mokykloje dėl tos pačios priežasties – man buvo nurodoma ką mokintis, kokiu būdu tai daryti ir kokiu laiku. 11-oje ir 12-oje klasėse mokiausi Vilniaus Licėjuje, kurios direktorius man leido mokytis eksternu – tai labai padėjo.

Man atrodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios man patinka gyventi taip kaip gyvenu yra laisvė, kurią turiu, o ne kurią galėčiau turėti. Galiu vykti bet kur ir bet kada, būti kiek noriu ir su kuo noriu. Myliu laisvę.

17499302_10206810087090050_8790758513099043995_n

Buvai daugelyje šalių, bet ar turi tokią vietą, kurią galėtum vadinti savo mėgstamiausia?

Man labai patinka Azija ir jos šalys: Japonija, Taivanas bei Indonezija. Visos jos turi labai įdomią kultūrą, įspūdingai draugiškus žmones ir daug gražios gamtos.

Esi sakęs, kad labai mėgsti mokytis iš knygų. Pats esi parašęs knygą PDF formatu. Norėtum ateityje išleisti popierinę knygą, kurioje sugultų visa tavo sukaupta patirtis?

‘Knyga’, kurią esu parašęs, tik paprastas PDF failas, kuriuo siekiau papasakoti žmonėms, kaip atrasti būdų užsidirbti pinigų nuotoliniu būdu, kad jie taip pat kaip ir aš galėtų keliauti po pasaulį  (http://www.benomad.co/quit-9-5/). Tad šio failo nevadinu knyga.

Labai mėgstu skaityti, tai – didelė mano gyvenimo dalis. Kai turėsiu užtektinai įdomios informacijos parašyti knygai – taip ir padarysiu.

Mintis, kuri tave visada veda į priekį?

Life is short. Why waste a second?

22552621_10208137867003718_5669853857506371100_n

Komforto zona – pati geriausia žmogaus draugė, tačiau nuostabiau už šią draugystę gali būti tik ją palikti. Ką palinkėtum tiems, kurie labai nori, bet niekaip nedrįsta peržengti tos ribos, už kurios viskas keičiasi?

2016-ųjų metų lapkritį buvau Tailande. Ten važiavau motoroleriu iki artimiausio banko, kuris buvo vos kelis šimtus metrų nuo vilos, kurioje gyvenau. Vienoje kelio atkarpoje prasilenkiau su kitu motoroleriu ir tą pačią sekundę jis nei iš šio, nei iš to pasuko tiesiai į mane ir mes susidaužėme. Tuo metu vaizdas užtemo ir aš iki dabar nieko neprisimenu. Atsibudau ligoninėje, sunkiai galėjau atmerkti akis, man buvo išnarintas ir keturiose vietose skilęs žandikaulis. Negalėjau nei valgyti, nei suprantamai šnekėti.

Kaip bebūtų, tą akimirką jaučiausi toks laimingas, koks nesijaučiau labai ilgą laiką. Dar kartą supratau, koks trumpas yra gyvenimas ir kaip neteisinga būtų leisti jį užsidarius savo komforto zonoje, nesiekiant to, ko mūsų širdys tikrai trokšta. Nuo tos dienos, kiekvieną rytą sau primenu, kad mano gyvenimas gali baigtis šiandien, tad praleisiu tą dieną taip, kad dėl jos netektų gailėtis. To linkiu ir jums.