Socialiniai tinklai – žaidimas, kurį įdomu žaisti

Aktualijos

Orinta JAŠINAUSKAITĖ

„Forbes“ duomenimis net 37 % darbdavių nepasivargina peržiūrėti kandidatų socialinių tinklų paskyras. Vadinasi, šiandien turi būti pasirengęs save tinkamai reprezentuoti ne tik viešojoje, bet ir socialinėje erdvėje. Tinkamai išnaudotas „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“ ar bet kuris kitas profilis, gali tapti puikia vizitine kortele, tačiau priešingu atveju, netinkamas turinys gali sudaryti neigiamą nuomonę. Kad padėtume to išvengti, pakalbinome asmeninės kūrybinės veiklos valdymo dėstytojus – dr. Agnę Blažienę ir dr. Justiną Kisieliauską bei kūrybininkę Viktoriją Aprimaitę/kviepialietus, kurie plačiau pakomentuos socialinių tinklų profilių atliekamą vaidmenį šiandieninėje visuomenėje ir pasidalins keletu naudingų įžvalgų, į ką būtent derėtų atkreipti dėmesį juos administruojant.

Kodėl svarbi mūsų reprezentacija socialinių tinklų paskyrose?

Agnė Blažienė: Socialiniuose tinkluose pateikiama informacija sudaro tarsi gyvenimo aprašymą. Kitas asmuo, apsilankęs mano socialinių tinklų paskyroje, gali matyti mano pasidalintas gyvenimiškas, renginių ar darbo nuotraukas, komentarus, dainas ar kt. įrašus. Toks tikslingai ir netikslingai mano paskyroje apsilankęs asmuo neturi progos paklausti, ar informacija dalinausi juokaudama, ar norėdama kuo pasididžiuoti, ar ką pajuokti. Ta informacija, kurią asmuo mato, sukuria įspūdį apie mane. Beje, įspūdį kuria ne tik socialiniuose tinkluose, bet apskritai internete esanti informacija apie mane – tereikia įvesti vardą ir pavardę į www.google.lt.

Justinas Kisieliauskas: Nes ji nemokamai gali palengvinti arba apsunkinti mūsų gyvenimus. Fundamentali socialinių tinklų funkcija – jungti bendrus interesus turinčius asmenis. Nuostabu yra tai, kad ji tą gali daryti su iki tol jokių galimybių sutikti vienas kitą neturėjusiais asmenimis. Protingai valdoma paskyra nemokamai prisideda prie mūsų asmeninių tikslų siekimo, neapgalvotai – gali užtrenkti duris potencialioms galimybėms. Didžioji dauguma interesantų (pradedant darbdaviais, baigiant simpatijomis) pripažįsta pirmiausiai informacijos apie mus ieškantys socialiniuose tinkluose. Gyvename “mažame pasaulyje”, kuriame vieni apie kitus viską sužinome kelių mygtukų paspaudimo greičiu. Tad mūsų paskyros yra ir tarsi pasauliniu mastu 24/7 veikiantys informaciniai magnetai, dėl tikslingai ar netikslingai viešinamos informacijos galintys pritraukti arba atstumti tokius pat ar priešingus interesus turinčius asmenis. Kai tai suprantame, imame jausti atsakomybę turinio, kurį skleidžiame kontekste. Tai nereiškia, kad privalome save sprausti į kažkokius rėmus ar stengtis kažkam patikti. Pirmiausiai patikti turime sau. Tada ir patys socialiniai tinklai ima tolti nuo banalaus ir beverčio maisto, pramogų ir daiktų katalogo bei artėti prie spalvingo gyvenimo būdo žurnalų, kurių centrinė figūra esame mes.

Viktorija Aprimaitė: Socialiniai tinklai užvaldė kasdienybę, o savęs reprezentavimas dažnai tampa perdėtas. Apsąla širdis, kaip nuo penkių plytelių šokolado iš karto. Reprezentuodami, žinoma, kad kuriame savo kaip asmens arba produkto/paslaugos įvaizdį, tačiau dažnai pamirštame, kad svarbu ne kiek, o kaip. Man tai lengvas žaidimas, kuris lygiai toks pat svarbus, kaip ir nesvarbus. Tikras žmogus yra realus žmogus, o žmogus socialiniuose tinkluose yra tik to žmogaus dalis.

Kokią įtaką gali turėti socialinėje erdvėje suformuotas asmeninis įvaizdis darbdavių požiūriui į būsimąjį darbuotoją?

Justinas Kisieliauskas: Niekas taip patikimai nekalba apie įmonę kaip jos darbuotojai. Bent jau tą rodo naujausios vartotojų nuomonių apklausos. Kuo toliau, tuo dažniau pripažįstama, kad darbuotojo vaidmuo (net ir asmeninis gyvenimas), reprezentuojant įmonę, yra kritinis. Tad formuojant ir valdant įmonės reputaciją, nuo kurios priklauso šios sėkmė, jos darbuotojų reputacija tampa neatskiriama įmonės reputacijos dedamąja. Greitai besikeičiančios informacijos pasaulyje dažnai pozityvių ar negatyvių įvykių kontekstuose nuskamba ne tik asmenų vardai ar pavardės, bet ir pareigos ar įmonės, kuriose jie dirba. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad potencialiam darbdaviui rūpi ne tik kaip būsimasis darbuotojas elgiasi darbo pokalbio metu, bet ir iki jo, o taip pat – ne tik darbo vietoje, bet ir savaitgaliais ar atostogų metu. Žinoma, asmens reputacijos svarba įmonei gali skirtis paskiruose sektoriuose, tačiau jei ruošiatės darbintis įvaizdžiui jautraus sektoriaus įmonėje (pvz. finansų ar teisės sritis), dar kartą peržiūrėkite savo socialinių tinklų profilį.

Viktorija Aprimaitė: Ne paslaptis, kad įdomu pašmirinėti kitus asmeniniuose profiliuose, tačiau kartais šis veiksmas būna labai apgaulingas. Asmeninė socialinė erdvė gali atskleisti ką veiki, kaip gyveni, kuo domiesi, tačiau lygiai taip pat gali ir nuslėpti tikriuosius tavo gabumus. Todėl visuomet galima domėtis ir pašniukštinėti, tačiau svarbu nepamiršti, kad socialiniuose tinkluose vaizduojama asmenybė ir tikras žmogus gali skirtis.

Kokias asmenines savybes turėtume atskleisti savo socialinių tinklų paskyrose, kad darbdavys susidarytų teigiamą nuomonę?

Agnė Blažienė: Darbdaviai teigia, kad jie beveik visada prieš skaitydami (ar perskaitę) gyvenimo aprašymą eina į socialinius tinklus, kad susidarytų tikrą nuomonę. Todėl siūlyčiau dalintis įrašais, kuriuose atsispindėtų žingeidumas ir tikslų siekimas (veikla organizacijose, renginiuose, dalyvavimas įvairiuose seminaruose, paskaitose (galima pasidžiaugti x dėstytoju / x paskaita, pasidžiaugti (net kai nesinori džiaugtis) namų darbu, kuriame reikia sukurti verslo planą, atlikti x tyrimą, išmokti dirbti x programa), kantrybė ir užsispyrimas (bėgant, mokantis groti instrumentu, mokantis, pvz., kinų, kalbos, žaidžiant tenisą, tinklinį ir kt.), nekonfliktiškumas (nesiveliant į diskusijas, kuriuose aptariami politikos, tikėjimo, karo ir kt. temos).

Justinas Kisieliauskas: Logiška, kad geriausias, tas, kurias turime ir tas, kurių tikisi darbdavys. Bet be darbdavio reikia ištirti ir save. Nėra nieko blogesnio nei nesuvokiamas stengimasis įtikti daugumai ar komunikavimas dalykų, kurių nesuprantame. Geriau turėti nišą ir sakyti paprasčiausią “nežinau”.

Viktorija Aprimaitė: Būti savimi. Kaip gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose.

Kaip geriausiai išnaudoti socialinių tinklų paskyras?

Agnė Blažienė: Socialiniai tinklai – puiki vieta dalintis savo kūryba: argumentuotais pasvarstymais x tema, juokingomis istorijomis, eilėraščiais, mintimis studijuojamo dalyko tema. Gal kas atras sau aktualios informacijos ir pakvies mus bendradarbiauti ar prisidėti prie kokios veiklos?

Justinas Kisieliauskas: Tikslingai ir suprantant kiekvieno socialinio tinklo specifiką. Taip, iš esmės mes visi neišvengiame kažkokių emocinių pliūpsnių su gražaus vaizdo iš pajūrio ar renginio nuotrauka, bet tam platformos ir ėmė siūlyti laikiną, po paros išnykstantį turinį. Tad jei kyla kausimas ar žinutė, kurią noriu perduoti tekstu, vaizdu ar kitu formatu, prisidės prie mano kaip asmenybės ar profesionalo įvaizdžio formavimo, veikiausiai ją reikėtų perduoti ne ant paskyros sienos, o laikinojo turinio pagalba. Taip pat reikia suprasti, kad socialiniai tinklai skirtingi, tad ir elgsena juose skiriasi. Pavyzdžiui Linkedin galite girtis į valias. Ten puikiai tinka rimtas, analitinis turinys, žmonės ten nusiteikę konstruktyvioms diskusijoms ir jūsų kaip profesionalo įžvalgoms. Tuo tarpu Instagram yra vaizdų socialinis tinklas, tad nereikėtų pamiršti, kad čia nėra geriausia terpė rašyti ilgus tekstus, bet hobiai, maistas, vakarėliai, konferencijos, pavydą keliančios kelionės ir bet koks kitas estetiškas turinys lengvai atras savo auditoriją. Facebook galima jaustis laisviausiai, kadangi jame maišosi įvairus ir neįpareigojantis turinys. Niekas nenustebs jei kartais įkelsite maisto nuotrauką, asmenukę ar pažymėjimą iš konferencijos. Tačiau vėlgi primenu, kad tą daryti reikėtų tikslingai. Jei kuriate savo kaip maisto žinovo įvaizdį, krembriule nuotrauka nenustebins nieko, bet jei esate pamišęs dėl senovinių automobilių, apie maisto fotografavimą reikėtų susimąstyti.

Viktorija Aprimaitė: Mažiau yra daugiau. Nepersistengti. Kiekviena gyvenimo detalė tegul pasilieka tikrame gyvenime, tačiau dalintis darbais, kuriuos dirbi ir veikla, kuria užsiimi – kodėl gi ne!

Kokias klaidas dažniausiai daro jauni žmonės kurdami savo asmeninį įvaizdį socialiniuose tinkluose, ir kaip patartumėte šių klaidų išvengti?

Agnė Blažienė: Tikrai patarčiau ištrinti intymias, vakarėlių, festivalių nuotraukas, kuriose asmuo yra nekokios formos, elgiasi taip, kad prieštarautų etikos, moralės normoms. Tikrai patarčiau nustatymuose pažymėti, kad kiti asmenys, mums nepatvirtinus, negalėtų mūsų pažymėti įrašuose ar nuotraukose. Nors nėra taisyklių ar įstatymų, kurie reglamentuotų socialiniuose tinkluose vartojamą kalbą, patarčiau pagalvoti ne tik apie tai, ką rašyti, bet ir kaip rašyti. Neatsisakykite žaismingumo, kasdienio kalbėjimo stiliaus, nes socialinių tinklų paskyros būtent siejamos su neformaliu kalbėjimu rašant, tačiau stenkitės vartoti kiek įmanoma taisyklingą, rišlią, aiškią kalbą. Studentų atlikti tyrimai rodo, kad asmens vartojama kalba yra vienas pirmųjų veiksnių, lemiančių teigiamą ar neigiamą įspūdį. Netvarkinga rašyba, neaiški minčių seka, nerišlus tekstas sukuria neigiamą įspūdį ne tik apie asmenį, bet ir apie organizaciją, kurioje asmuo dirba.

Justinas Kisieliauskas: Neseniai rašiau apie atsakomybės socialiniuose tinkluose trūkumą. Jos trūksta ne tik jauniems žmonėms. Dažnai komunikuojame turinį, dėl kurio vėliau gailimės, tad prieš darant bet ką – spaudžiant “like”, “share” ar keliant savą turinį, būtų gerai pagalvoti ne tik kaip dėl tokio turinio jausiuosi po metų, bet ir suprasti, kad viskas ką darome matoma visiems tiems šimtams mūsų draugų ir  internete išlieka amžiams. Naudinga veiklą internete lyginti su tatuiruotėmis. Jei netyč sumąstėm jas darytis, veikiausiai apmąstome ne tik turinį, bet ir galimas pasekmes.

Viktorija Aprimaitė: Nepamiršti, kad socialiniai tinklai yra žaidimas, kurį malonu žaisti. Bet ne gyvenimas. To palinkėčiau ir sau.