Knygų mugė – ne tik apie knygas

Aktualijos

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje įvyko vienas didžiausių šalies kultūrinių renginių – Vilniaus knygų mugė. Kaip jubiliejinis, dvidešimtasis, renginys pasisekė šiemet? Kokių naujovių galėjo išvysti lankytojai? Įspūdžiais apie Vilniaus knygų mugę dalijasi dvi ją aplankiusios „Studžio“ autorės.

Ugnė BALIUTAVIČIŪTĖ

Tai ne pirmoji mano knygų mugė, todėl daugmaž žinojau, ko tikėtis. Buvau jau pažinusi tą rašalo kvapo koncentraciją ir žmonių šurmulį ir tykų viduje esantį pasididžiavimą, kai pamatai kokį dainininką ar įžymų aktorių. Dabar grįžau į knygų mugę tikriausiai po penkerių metų pertraukos ir, turiu pripažinti, kad viskas buvo šiek tiek kitaip. Aišku, jausmas viduje vis toks pat kaip ir vaikui saldainių parduotuvėje, tačiau, gal dėl to, jog šiais metais tai jubiliejinė – dvidešimtoji – knygų mugė, jaučiausi kitaip. Visgi reiktų pradėti nuo naujienų, kurių netrūko šiais metais.

Pirmoji – Muzikos salė, kuri dar labiau išsiplėtė ir pasiūlė daug įdomių veiklų: daugiau nei 200 Lietuvos įvairių žanrų muzikos kūrėjų, atlikėjų, leidėjų ir koncertų organizatorių. Virš 20 specialiai Vilniaus knygų mugės dvidešimtmečio programai parengtų gyvo garso koncertų. Šiais metais Muzikos salėje buvo įrengta daugiau nei 70 stendų įsimintiniems susitikimams su mylimais muzikantais, vyko ir patys įvairiausi užsiėmimai bei pramogos. Per keturias dienas pasirodė tokios scenos žvaigždės kaip Saulius Prūsaitis, Biplan, Monique, Monika Marija, Andrius Mamontovas, Linas Adomaitis ir kiti. Bet turbūt labiausiai man patikęs dalykas Muzikos salėje tai neregėta vinilinių plokštelių gausa. Nuo praėjusio amžiaus vintažinių iki šių dienų – visiems melomanams, tad net jeigu nemėgsti skaityti, knygų mugė yra vieta, kur kiekvienas atranda savo vietą.

Aistės Gauryliūtės nuotr.

Kita naujiena – ŠORTAI. ŠORTAI – tai „karštas“ mugės debatų turnyras, literatūrinė dvikova, kurioje per 15 minučių du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – turi kuo turiningiau atskleisti aptariamos knygos privalumus ir trūkumus. Šiose literatūros dvikovose aptariamos knygos, išleistos ne seniau nei prieš metus. Šiemet rašytojus kalbino penki kritikai. Deja, man neteko pamatyti Šortų, nes nepasižiūrėjau į programėlę ir juos praleidau, tačiau žinau, kad įrašai yra patalpinti socialinėje erdvėje, todėl visus, tuo pačiu ir save, kviečiu nepatingėti ir pasižiūrėti.

Buvo atskira erdvė įvairaus amžiaus vaikams Vaikų literatūros salėje, Bibliotekų erdvė, kur visą dieną vyko įvairūs užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės ir viktorinos. Todėl dažnai žmonės vyksta su šeimomis, nes kiekvienas sugeba atrasti savo vietą. Visas dienas buvo rodomi įvairūs nekomerciniai filmai, o kas nemėgsta gero ir kokybiško kino?

Aš asmeniškai manau, kad knygų mugė yra ne tik apie knygas. Tai kur kas daugiau. Visų pirma, tai bendraminčių ieškojimas. O galų gale galbūt savęs?.. Man šie metai buvo kitokie: susitikau žmogų, apie kurį pirmą kartą sužinojau feisbuko platybėse, tai Knygų Damą. Nemanau, kad kas žino, tai bandysiu apšviesti. Ji anksčiau yra dirbusi Kauno viešojoje bibliotekoje, dabar darbuojasi žurnale „Žmonės“ ir ten turi savo knygų rekomendacijų skiltį. Kviečiu paskaityti! O feisbuke ji rašo trumpas recenzijas apie knygas, kurias perskaito. Aš, kaip visada žingeidi knygų atžvilgiu, siurbiu visą informaciją į save. Taigi, grįžtu prie esmės, kad šiais metais man pavyko su ja susipažinti ir netgi pasidaryti kartu nuotrauką. Feisbukas nemeluoja, ji iš tiesų tokia pat miela ir kukli realybėje. Linkiu visiems susipažinti savo bendraminčiais. Tai būna nepakartojamas jausmas.

Aistės Gauryliūtės nuotr.

Antra, knygų mugė yra apie bendravimą. Kalba rašytojai, kritikai, diskutuoja netgi paprasti žmonės. Eina į knygų pristatymus, forumus, diskusijas. Todėl net jei ir atėjai vienas ir per visas dienas nesutikai nei vieno žmogaus, kuriam galėjai ištarti „labas“, tai neturi didelės reikšmės. Nes tu vis tiek bendravai. Sort of. Užtenka pabūti tokioje aplinkoje ir pasikrauti trykštančia lyg fontanas teigiama energija. Galiausiai visi ten susirinkę žmonės daugiau mažiau menininkai. Ir nebūtinai visi turi kalbėti. Tyla taip pat labai daug pasako.

Susitikimai su rašytojais yra atskiras reikalas. Nežinau geresnio jausmo nei esant tikram gerbėjui, gauti tau dedikuotą autoriaus autografą. Linkiu visiems susikurti savo autorių kolekciją. Skirti lentyną toms „pagerbtoms“ knygoms, kurios buvo pažymėtos paties rašytojo parašu.

Aistės Gauryliūtės nuotr.

Linkiu sau ir Jums visiems grįžti kitais metais į knygų mugę, nepatingėti ir neišsigąsti milžiniško srauto žmonių. Ne kasdien tenka pasistumdyti alkūnėmis, tiesa? 🙂 O čia dar ir su dideliu bagažu įspūdžių grįši…


Aleksandra IVANAUSKAITĖ

Man ši, jubiliejinė, knygų mugė tam tikra prasme buvo pirmoji. Kaip lankytoja joje esu dalyvavusi ne kartą ir visada grįždavau jei ne su pilnais krepšiais knygų, tai būtinai su didžiuliu glėbiu įspūdžių. Todėl jau kelis praėjusius metus matydama, kad knygų mugė ieško savanorių, galvodavau, kad ir aš norėčiau ten patekti, pamatyti mugę iš vidaus, nors maža dalele prisidėti prie jos organizavimo, tačiau mano intravertiškoji pusė vis sakydavo: „gal nereikia, Aleksandra, o jei sufeilinsi, juk net „Akropolyje“ sugebi pasiklysti, tai kaip žadi nepasimesti toje milžiniškoje, tarsi skruzdėlynas knibždančioje knygų karalystėje?“ Turiu prisipažinti, kad man dvidešimt vieneri ir per šias dvi dešimtis metų nesu niekur savanoriavusi (taip taip, žinau, gėda), todėl savanorio anketos užpildyti ilgai neišdrįsau, bet šiemet noras nugalėjo baimę ir pagaliau pasiryžau.

Knygų mugė – tikrai labai turiningas ir intensyvus renginys. Panašu, kad šūkis nemelavo ir mugės tikrai niekam pristatinėti nebereikia – ją šiemet aplankė daugiau nei 68 tūkstančiai skaitytojų. Jau pirmąją mugės dieną, ketvirtadienį, žmonių buvo labai daug. Visas keturias dienas tuo pačiu metu skirtingose vietose kas valandą vyko apie 10 renginių: diskusijų, pokalbių, knygų pristatymų, koncertų. Pagrindinė mano, kaip savanorės, užduotis buvo prižiūrėti tam tikroje salėje vykstančius kultūrinius renginius, rūpintis, kad jie prasidėtų ir pasibaigtų laiku, padėti pašnekovams, pranešėjams pasiruošti pokalbiui, palaikyti tvarką, padėti iškilus techniniams nesklandumams.

Aistės Gauryliūtės nuotr.

Iššūkių buvo tikrai nemažai ir apimdavo lengva panika, kai užsikalbėję pašnekovai nenorėdavo baigti renginio laiku arba likus dešimčiai minučių paaiškėdavo, kad salėje neveikia garsas ar kita dalyviams reikalinga aparatūra. Tačiau dėl tokių nedidelių nesklandumų savanoriauti buvo tik įdomiau, nes vėliau galėjau pasidžiaugti sėkmingai padėjusi juos išspręsti. Buvo įdomu prisidėti prie renginių organizavimo, smagu priėjusiam žmogui nurodyti, kur yra viena ar kita salė arba stendas, su sutiktu draugu ar pažįstamu apsikeisti mugės įspūdžiais, pasigirti pirkiniais. Žinoma, netgi tokiame puikiame renginyje atsiranda pesimistų, kuriems mugė tai per didelė, tai per maža, tai žmonių per daug, tai knygos per brangios, bet be galo smagu, kad yra daug tų, kurie džiaugiasi muge, nuoširdžiai padėkoja už pagalbą, palinki gero darbo, nusišypso, pasisveikina.

Džiaugiuosi, kad radusi kelias laisvas minutes galėjau pavaikščioti ir po leidyklų stendus, įsigyti norimą knygą, aplankyti nemažai mane dominusių kultūrinių renginių, netgi nubėgti iki muzikos salės ir vieną kitą minutę pailsėti klausantis muzikos. Man, lietuvių filologijos studentei, kurios beveik nei viena diena nepraeina neatsivertus knygos, Litexpo rūmai knygų mugės metu buvo tikras rojus, o sutikus mėgstamą autorių ar žymų kalbininką širdis suspurdėdavo tarsi paauglystėje pamačius kokią scenos įžymybę. Ką jau kalbėti, jei dar tokio asmens tekdavo paklausti: „ar jūsų pristatymui reikės projektoriaus?“ 🙂

Džiaugiuosi, kad turėjau progą dvi dienas praleisti puikioje atmosferoje, kur visi skaito, klauso, mąsto, semiasi žinių ir tobulėja, o susitikę dalijasi įspūdžiais ir džiaugiasi pirkiniais. Todėl linkiu ir Jums išdrįsti pildyti savo svajones, kad ir kokios nedidelės ir juokingos jos atrodytų.

Aistės Gauryliūtės nuotr.