Odė visiems mano kartos dinozaurams

Aktualijos

Aleksandra IVANAUSKAITĖ

Manau, tokie užkietėję miegaliai kaip aš pritars, kad pats blogiausias pasaulyje garsas yra žadintuvo skambėjimas 7 valandą ryto. Begalybę kartų jį atidedu ir verčiau renkuosi vėl ir vėl išgirsti tą iki gyvo kaulo įgrisusią melodiją, negu pasijudinti iš savo šilto ir patogaus guolio, išlįsti į šaltą pasaulį, kuriame (ech…) teks judėti, mąstyti, dirbti ir bendrauti. Vėliau, aišku, keikiuosi, kad vėl nespėjau susiruošti ir išlekiu tarsi laumė ištaršytais plaukais, paskubomis sriūbtelėjusi vos porą gurkšnių karštos arbatos. Bėgdama kartu su telefonu į kuprinę dar spėju įsimesti knygą, nes, žinote gi, rytais kelionės troleibusais ilgos, todėl reikia produktyviai išnaudoti valandas, kurias iš mūsų kasdien negailestingai atima tos senos, vos pūškuojančios skardinės. Bet visam ryto adrenalinui nuslūgus ir besidžiaugiant pirma mažyte dienos pergale – suspėti į troleibusą – visa motyvacija staiga dingsta ir į rankas vis tik paimu ne knygą, o telefoną.

Kur keliauti vasarą? Lietuvos lankytinos vietos

Rekomenduojam

Vasara – puikus metas ne tik mėgautis gražiu oru, ežero ar jūros purslais, bet ir leistis į keliones. Kai draugai važinėja po Europą ir JAV, sukirba baltas pavydas ir gali atrodyti, kad patys gražiausi ir įspūdingiausi pasaulio kampeliai yra už šalies sienos esančiuose kraštuose, tačiau kartais nesusimąstome, kiek daug neatrastų nuostabių vietų slypi ir visai čia pat, Lietuvoje. Turint tai omenyje, pristatysime lankytinas Lietuvos vietas, kuriomis galima pasigrožėti šiltuoju metų laikotarpiu.

JIS

Kūryba

Ugnė BALIUTAVIČIŪTĖ

Jo veidas man taip primena vaikystę. Apskrito veido su duobutėmis skruostuose, nuoširdžia šypsena ir žibančiomis, didelėmis akimis. Prisimenu medumi ištepliotas rankas, griebiančias viską, kas tik pasitaiko po akimis, uogiene nugleizotą veidą ir besišypsančias akis, žvelgiančias kažkur toli į gilų mišką. Jo skardus balsas rėkiantis, kad laikas eiti valgyti močiutės iškeptų skanėstų. Bėgame tekini, kas greičiau, plaunam rankas ir veidą. Jau ant laiptų pakvimpa traškūs, gintaro spalvos vafliai. Godžiai užsigeriame pienu. Pavalgę vėl bėgame į lauką. Jis paima mane už rankos ir staigiai trūkteli. Susvirduliavusi teškiuosi į balą. Mano mėgstamiausia gėlėta suknelė purvina, nuo veido ir plaukų varva purvini lašai, o keliai gerokai nubrozdinti. Akyse žybteli žvaigždutės. Aš čiumpu vandens žarną, sekundė… ir Jis visas permirkęs. Paskui sušalę ir nuo juoko skaudančiais žandikauliais, sėdim verandoje ir geriam arbatą. Kvapnios mėtos aromatas gerte įsigeria į odą, į veidą, plaukus… Viskas pakvimpa ramybe. Jo pilkos akys tiesiog įsisiurbia į žalią spalvą: medžius, žolę, senojo svirno sieną. Jo šlapi šokolado spalvos plaukai styro į visas puses. Giliai įkvepia ir nusišypso…

Dabar aš visa šlapia sėdžiu to paties svirno prieangyje. Tiesa, tik ne baloje išsimaudžiusi, bet šalimais tekančioje upėje. Vanduo vėsokas, net šaltas, juk dar tik gegužės pradžia, tačiau taip gera pabūti. Va čia. Šioje akimirkoje sustoti. Pamiršti rutiną, nesibaigiančius darbus ir tiesiog leisti sau pabūti tai mažai mergaitei. Nors kartą išsiteplioti veidą uogiene ir nesigėdyti. Bent kartelį įlįsti į rūsį ir kyštelt pirštą į medaus puodą, paskui dar nudžiauti nuo stalo padėtus šviežiai iškeptus sausainius ir nesijausti kaltai. Prisidirbti kokių nors bėdų ir juoktis… Taip garsiai kikenti iš visų plaučių. Gaudyti aidą palaukėj.  Ganykloje atsigulti į minkštą žolę, pamedituoti su karvėmis. Pagainioti vištas po kiemą. O paskui nuleidus galvą atklausyti močiutės moralo ir prižadėti taip nebedaryti. Tačiau, kas čia tokio? Visas pasaulis su manimi kartu. Beveik niekas nebeatsimena, koks jausmas bėgti per pievą basomis, per rasotą žolę saulei dar tik tekant? Koks jausmas įtraukti į plaučius gaivaus ir salsvo eglių kvapo? Aš pati jau nebeprisimenu. Nei bėgimo per rasotą žolę, nei miško ošimo, nei paukščių balsų. Gaila. Seno svirno durys pritariamai girgžteli.

Jis tyliai padeda arbatos puodelį ant staliuko greta kušetės ir atsargiai atsistoja. Spigina akimis į tolį, į miško tankmę. Tada Jo akys apsiniaukia, o kaktoje įsimeta gili raukšlė. Jis miško vaikas. Ten Jo namai. O mano namai čia. Akimis palydžiu Jį iki kol pradingsta tarp medžių. Aš rami. Jis dar grįš rytoj. Ir mes vėl bėgiosim po lauką, gainiosim vienas kitą, o močiutė gal iškeps kokių nors blynelių, o paskui vėl sėdėsim čia verandoje, sušalę, pavargę, o gal ir vėl šlapi, tačiau be galo laimingi.

Atsistoju nuo svirno ir lėtai pajudu trobos link. Saulė leidžiasi. Oras staiga pasikeičia: renkasi pilki debesys, vėjas pakyla ir sušiaušia mano palaidus plaukus. Aš negrabiai nubraukiu juos nuo veido ir įsistebeilyju į mišką. Ten, kur gyvena ramybė. Ten, kur gyvena Jis. Ten, kur laikas neegzistuoja. Bent jau man. Pradeda lynoti. Greitu žingsniu nuskubu į verandą ir klesteliu ant pavargusios kušetės. Paimu į rankas puodelį su mėtų arbata. Giliai įkvepiu ir nusišypsau…

Choro „Ave Vita“ vadovas Kastytis Barisas: „žmogus, atlikdamas kūrinį, turi spindėti, džiaugtis“

Organizacija

Aleksandra IVANAUSKAITĖ

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (VDU ŠA) gali pasigirti jame veikiančiu vienu žinomiausių Lietuvoje studentų choru „Ave Vita“. Per daugiau nei 80 gyvavimo metų kolektyvas sulaukė pripažinimo ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Apie šio jaunatviško, energija spinduliuojančio choro veiklą kalbamės su jo vadovu prof. Kastyčiu Barisu.

Lithuania through French eyes ‒ it is more than ice and snow

Erasmus

Germantė LOVČIKAITĖ

It is interesting to travel but sometimes it is even more curious to meet people from abroad in your own country. Vytautas Magnus University is known for its international atmosphere, in 2018 over 1200 international students studied here. This semester I am learning Spanish language with a French girl who agreed to tell me a little bit about her experience in Lithuania. Marie Morillon is an 18-year-old “Erasmus+“ student who came to Kaunas for the spring semester of 2019.

Akademinis politologų klubas: „siekiame šviesti Lietuvos visuomenę ir skatinti ją domėtis politiniais klausimais“

Organizacija

Magdalena SIMUTYTĖ

Akademinis politologų klubas (APK) – jau 20 metų veikianti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų organizacija, glaudžiai bendradarbiaujanti su VDU. Šiltą balandžio antradienio pavakarį po kassavaitinio susirinkimo šnekučiavausi su Akademinio politologų klubo pirmininku Klaidu Gevorkian. Jis papasakojo, kas slepiasi už organizacijos pavadinimo, trumpai aptarėme keletą renginių. Jūsų dėmesiui – atidengiame uždangą!

A. Ismailov: „Pasaulyje – ne tik Europa ir jos kultūra“

Žmonės

Viktorija REKSTYTĖ

Studentams jis pažįstamas dėl „Facebook“ grupėje „Kas vyksta VDU“ keliamų nuotraukų ir vaizdo įrašų iš turkų kalbos paskaitų ar susitikimų. Tikriausiai jau atspėjote, kad tai charizmatiškasis turkų kalbos dėstytojas ir „Raktaknygės“ autorius Aleksandr Ismailov, siekiantis studentus sudominti jo dėstoma kalba. Dėstytojas teigia, kad visos kalbos turėtų būti lygiavertės, nes pasaulyje egzistuoja daugybė įvairių kultūrų.