Aš nesu prastesnis nei kiti

Psichologijos kampas

Modesta GRIGAITĖ

Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria jaunas žmogus šiuolaikiniame pasaulyje, yra savęs lyginimas su kitais. Taip nutinka todėl, kad didžioji dalis gyvenimo laiko yra praleidžiama būnant su kitais asmenimis ne tik mokykloje, universitete, darbe ar įvairiausiose organizacijose, bet ir šiomis dienomis ypač populiariuose socialiniuose tinkluose. Jaunuoliai dažnai save nuvertina manydami, kad kažkam sekasi kur kas geriau nei jiems, kad kažkam gyvenimas suteikia šiek tiek daugiau galimybių kažko pasiekti ar būti tam tikrose vietose. Tačiau ar tai yra teisingas įspūdis, dėl kurio reikėtų abejoti savimi? Būtent tai ir bandysime išsiaiškinti šiame straipsnyje.

Žmonės yra įpratę džiaugtis gražiais ir sėkmingais dalykais: gerais tarpusavio santykiais, pasisekimu profesinėse srityse, gražiais drabužiais, tviskančiais namais prie ežero kranto. Kažkada šiuos dalykus aprašydavo laikraščiuose, žurnaluose arba tai paprasčiausiai būdavo galima pamatyti praeinant gatve, tačiau dabar viskas yra kitaip. Apie kitų asmenų sėkmę ir gyvenimo grožį nėra sunku sužinoti, tereikia paspausti kelis mygtukus išmaniajame telefone. Kai tokius dalykus pamato žmogus, kurio gyvenimas yra šiek tiek kitoks ar kuris negali pasigirti prieš tai minėtais dalykais, naujienos apie kitus asmenis gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir nusivylimą savimi. Rodos, ką aš darau ne taip, kad negaliu mėgautis įvairiausiomis kelionėmis po nuostabiausias pasaulio šalis, kodėl negaliu sau leisti pačių prašmatniausių drabužių, kodėl santykiai su artimiausiais žmonėmis tokie pašliję, o kitiems štai kaip puikiai viskas klostosi? Tokie klausimai dažnai kankina tuos, kurie save nuvertina lygindamiesi su kitais. Tačiau prieš tai minėtaisiais atvejais matome tik fasadinę gyvenimo pusę. 

Labai svarbu suprasti vieną iš pagrindinių dalykų: kiekvienas žmogus turi teisę rodyti visuomenei tokią savo gyvenimo pusę, kokią nori, kad matytų kiti. Dėl to nereikėtų apsigauti ir galvoti, kad jeigu kažkieno nuotraukose ar vaizdo įrašuose yra rodomas idealus gyvenimas, vadinasi, viskas taip ir yra. Suprantama, kad tai stebintys asmenys labai dažnai pradeda lyginti save su kitais, jaustis blogai dėl esamos padėties, tačiau kai kurie dalykai yra pateikiami kur kas geriau, nei yra iš tikrųjų. Pavyzdžiui, tas prašmatnus ir didelis namas, kainuojantis labai didelius pinigus, galbūt priklauso ne ten gyvenantiems asmenims, bet yra užstatytas bankui; raudonu kilimu tarsi skrajojančios suknelės ant moterų kūnų arba juodi smokingai ant vyrų pečių yra išnuomoti; naujausi mobilieji telefonai būna tik pasiskolinti arba jų įsigijimas atsieina kelių mėnesių pajamas. Žinant, kad toks pirminis įspūdis gali būti melagingas, pradedama džiaugtis ir savo paties gyvenimu. Tai padeda suvokti, kad prasmė glūdi ne daiktuose, ne prabangoje, ne galėjime pasipuikuoti prieš kitus, bet sugebėjime džiaugtis tuo, ką turi čia ir dabar. Toks žinojimas taip pat parodo, kaip svarbu keisti požiūrį į gyvenimą: galbūt žmogus negyvena pačiuose prabangiausiuose namuose su keliais aukštais ir požeminiu garažu, bet jis bent jau turi stogą virš galvos ir mylinčią šeimą. Galbūt asmuo nesipuikuoja pačiais brangiausiais apdarais už kelis šimtus eurų, bet jis bent jau turi kuo apsirengti. Be to, svarbu nepamiršti, jog yra giriamasi laikinais dalykais. Juk gyvenimas nesisuka vien tik apie tai, kaip esame apsirengę, kur gyvename, iš kokio įrenginio bendraujame su artimaisiais. Todėl kyla klausimas, kodėl lyginame save su kitais ir jaučiamės blogai, jog turime tam tikrų dalykų mažiau? Turėdami kažko mažiau nei kiti, tam tikru aspektu turime kur kas daugiau. Net jeigu kažkuriuo gyvenimo momentu iš mūsų juokiasi, kad mūsų apranga seniai neatitinka mados tendencijų, ar kad mobilusis telefonas yra senesnio modelio, mes neturėtume dėl to per daug nusiminti. Toks elgesys parodo, kad viduje mes esame kur kas turtingesni, mąstantys apie kitokią gyvenimo prasmę, apie amžinuosius dalykus.

Žinoma, vis dažniau galime viešumoje matyti ir tokius asmenis, kurie savo sėkme nori pasidžiaugti kartu su kitais siekdami ne pasipuikuoti, bet veikiau parodyti, jog sunkiu darbu galima pasiekti labai daug. Matant tokius dalykus taip pat nereikėtų savęs nuvertinti ir liūdėti, kadangi iki tos didžiosios sėkmės tiems žmonės reikėjo išgyventi labai daug. Kartais mes matome tik galutinį rezultatą: kaip kažkas gavo apdovanojimą už nuopelnus, įkūrė tam tikru mastu sėkmingiausią įmonę ar realybe pavertė sumanią idėją, tačiau ignoruojame kelią iki to. Tas kelias parodo, kiek daug reikėjo stengtis, kiek naktų reikėjo nemiegoti, kiek nerimo ir įtampos ištverti, kol galiausiai rezultatas tapo toks, koks dabar yra. 

Visgi, kad ir kiek būtų pateikta priežasčių, kodėl neturėtumėme lyginti savęs su kitais, tą vis tiek patiria kiekviena karta. Tačiau tai labiausiai yra paplitę tarp jaunų žmonių. Anot amerikiečių klinikinės psichologės Ellen Hendriksen, tam tikri gyvenimo etapai keičiasi labai sparčiai: mokyklos ar universiteto baigimas, sužadėtuvės, karjeros siekiai. Tokie įvykiai neišvengiamai yra talpinami socialiniuose tinkluose, ir tai, kaip galima suprasti, sukelia šią opią problemą. Taip pat specialistė pabrėžia, kad savęs lyginimas gali būti dviejų tipų: pirmasis pasireiškia tada, kai manome, kad kažkas yra geresnis už mus, o antrasis – kai žvelgiame į žmogų ir galvojame, jog nenorėtumėme būti jo vietoje. Kad tokie dalykai nutiktų rečiau, psichologė siūlo kelis sprendimo būdus. 

Visų pirma, svarbu jausti savo, kaip žmogaus, galią. Tokia asmens savybė suteikia galimybę priimti sprendimus, tačiau tuo pat metu tai yra ir proto būsena. Žurnalo „Experimental Social Psychology“ atlikto tyrimo metu dalyviai buvo skatinami jaustis turintys galios ir valdžios, prisimenant tą laiką, kai tokiais buvo iš tikrųjų. Taip pat jie skaitė imituotus savo universiteto baigimo aprašymus ir dalis iš jų buvo nustebę, kiek daug pasiekimų buvo aprašyta. Galiausiai kiekvienas iš jų įvertino save pagal šešis aspektus: akademinius pasiekimus, intelektą, kompetenciją, darbo etiką, pranašumą ir sėkmę. Tai privertė juos kur kas labiau pagalvoti apie save iš teigiamos pusės. 

Taip pat kitas tyrimas prieš tai minėtame žurnale „Experimental Social Psychology“ parodė, kad žmonės, turintys gyvenimo tikslą, yra mažiau paveikti socialinių tinklų. Žinoma, jie pastebi patiktukus ir komentarus, tačiau tai neturi tokios didelės įtakos jų suvokimui apie save. Tai reiškia, jog lyginti save su kitais nėra taip svarbu ir reikalinga, jeigu turi tikslą, kuriuo tiki.

Be to, reikia suvokti materialiųjų turtų reikšmę. Šiuo metu gyvename tokioje visuomenėje, kurioje žmonės turi pasirinkimo ir saviraiškos laisvę. Dauguma iš jų išreiškia save įvairiausiais daiktais. Tyrimai rodo, kad ši tendencija, kuria asmenys apibrėžia save pagal vartotojiškumą, yra perdėta. Pavyzdžiui, tie, kurie abejoja savo intelektu, yra įpratę pirkti tokius aksesuarus, kaip plunksnakočiai ar klasikinės muzikos produktai. Taip pat tie asmenys, kurie nesijaučia pasitikintys savimi, yra linkę pirkti prabangius automobilius. Organizuojant kitą „Personality and Social Psychology Bulletin“ tyrimą dalyvaujančiųjų buvo paprašyta parašyti trumpą rašinį apie tris gyvenimo sritis, įskaitant intelektą, kūrybingumą, išvaizdą, karjeros pasirinkimą, santykius ir dar daugiau, pasakojant, kas privertė juos pasitikėti savimi. Tačiau taip pat jie turėjo parašyti ir apie tuos dalykus, kurie privertė juos jaustis mažiau dėl savęs užtikrintus. Be viso to, jiems reikėjo atsakyti į klausimus, susijusius su jų transporto priemone: ar šis daiktas padeda jiems išreikšti savo, kaip žmogaus, kaip asmenybės, esatį. Jie galėjo sutikti arba prieštarauti tokiems teiginiams, kaip: „Mano automobilis verčia mane labiau pasitikėti savimi“, „Mano automobilis padeda suvokti, koks aš esu, kaip žmogus“ ir panašiai. Galų gale rezultatas buvo toks, kad apklausos dalyviai jau nebebuvo tokie tikri dėl savo mašinų. Trumpai tariant, mes naudojame daiktus, kad apsaugotume save nuo netikrumo ir abejonių. 

Be visa ko, visada pravartu išsivalyti mobilųjį telefoną ir socialiniuose tinkluose nebesekti tų žmonių, kurie verčia jaustis blogai. Toks žingsnis bus teisingas, jeigu tam tikras asmuo ir jo skelbiamas turinys sukelia liūdesį, nerimą ar dar didesnį nepasitikėjimą savimi. Pasaulyje yra paplitęs eksperimentas kelias ar daugiau dienų nesinaudoti savo telefonu, kas yra naudinga emocinei būklei. Apskritai, reikia suvokti tokį dalyką, kad socialiniuose tinkluose nematome pilno vaizdo. Dažniausiai viskas būna pateikta kur kas gražiau.

Viską apibendrinant reikėtų suprasti vieną visiems gerai žinomą, bet labai svarbų dalyką: žmonės yra skirtingi ir unikalūs. Kiekvienas iš mūsų turime savitą gyvenimo ir pasaulio suvokimą, jausmus, emocijas, patirtis ir charakterį. Formuojamės, augame ir gyvename skirtingose aplinkose ir skirtingu laiku, todėl kiekvieno mūsų gyvenimai klostosi nevienodai. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu kažkam geri dalykai ateina greičiau, mums taip niekada nenutiks. Dėl to svarbu nelyginti savęs su kitais ir gyventi savo gyvenimą. Socialiniuose tinkluose galima pamatyti įvairiausių gyvenimo modelių: kai kurie būna melagingi, kai kurie – visiška tiesa. Kad ir kaip būtų, realybė yra tokia, kad jeigu norime susikurti gražesnį rytojų, turime dėl to stengtis. Svarbiausia suvokti, kad nė vienas iš mūsų nėra kažkuo prastesnis ir visi turime teisę kurti gražų gyvenimą.