VDU japonistikos klubas HASHI – atviras visiems besidomintiems Japonijos kultūra

Organizacija

Aleksandra IVANAUSKAITĖ

Šiandien sunku būtų surasti jauną žmogų, nežiūrėjusį japoniškų anime filmų, neragavusį sušių ar kitaip nesusidūrusį su šia, mums, lietuviams, tolima, bet be abejonės egzotiška ir intriguojančia, kultūra. Tačiau tikrai ne visi yra girdėję, kad mūsų universitete jau beveik 20 metų veikia japonistikos klubas HASHI, siekiantis ne tik pristatyti plačiajai visuomenei Japonijos kultūrą, bet ir padedantis Kaune viešintiems japonams geriau pažinti mūsų miestą. Paprašėme dviejų klubo narių – Žygimanto ir Vilijos – daugiau papasakoti apie šios organizacijos veiklą ir savo santykį su egzotiškąja šalimi.

Kokie būna klubo susitikimai? Ką per juos veikiate? 

Žygimantas: VDU japonistikos klube HASHI vyksta oficialūs ir neoficialūs susitikimai. Pagrindinė klubo veikla yra visus mokslo metus kiekvieną penktadienį VDU patalpose vykstantys renginiai. Jų metu klausome savanorių rengtų paskaitų ar pristatymų apie Japoniją ir jos kultūrą. Po jų vaišinamės arbata, atsineštais užkandžiais ir bendraujame tarpusavyje. 

Vilija: Be šių penktadieninių susitikimų organizuojame ir kitokio pobūdžio renginius. Pavyzdžiui, sezono atidarymo proga ar į mūsų universitetą atvykus paviešėti Japonijos studentams, surengiame iškylą, einame pabendrauti neoficialioje aplinkoje. Taip pat kartais važiuojame į mokyklas ar gimnazijas, ten pristatinėjame Japonijos kultūrą, bendraujame su mokiniais.

Žygimantas: Be to svarbu nepamiršti kad HASHI kartu su Hallyu ir Wu Wei klubais ir Azijos Studijų Centru jau ne vienerius metus pavasarį organizuoja VDU Azijos Savaitę – didžiausią VDU renginį Azijos tematika.

Ar organizacijoje švenčiate kokias nors tradicines japonų šventes?

Žygimantas: Būna visaip – kartais švenčiame, kartais ne. Jei tiksliau, šventes paminėti stengiamės, bet tai priklauso nuo klubo narių iniciatyvos. Negaliu neprisiminti, kad pavasarį, Setsubun laikotarpiu, ne kartą esame „velnius“ apmėtę pupelėmis ir taip paminėję japonišką tradiciją vadinamą Mamemaki. Šiais mokslo metais išsikėlėme tikslą kartu su klubu atšvęsti kuo daugiau japoniškų švenčių, iš kurių artimiausia – Sporto diena (jp. Undokai), vyksianti spalio 14 dieną.

Ar klubo branduolį sudaro VDU studentai, ar sulaukiate ir eilinių, ne akademinės bendruomenės, žmonių, turistų iš Japonijos ar kitų užsienio šalių?

Žygimantas: Klubo branduolį oficialiai turėtų sudaryti VDU studentai, tačiau didelė dalis klubą lankančių ir palaikančių žmonių yra moksleiviai, kitų universitetų studentai ar jau dirbantys asmenys. VDU japonistikos klubas HASHI gali džiugiai teigti, kad buvo ir yra atviras visiems.

Vilija: Taip pat prie mūsų klubo veiklos prisijungia ir japonai studentai. Jie ne tik noriai ateina į kiekvieną penktadienį vykstančius HASHI klubo susitikimus, bet ir dalyvauja renginiuose už universiteto ribų, pavyzdžiui, vyksta kartu su mumis į kitas mokslo įstaigas, padeda skleisti žinias apie Japoniją.

Ar bendraudama su jais jauti didelį kultūrų skirtumą? Kas tave nustebino labiausiai?

Vilija: Iš pradžių kultūrų skirtumas jautėsi, nebuvau pratusi prie japoniškos pagarbos, pavyzdžiui, nusilenkimų kitam. Taip pat turėjau draugą, kuris visada atsiprašinėdavo, nes gimtąja kalba buvo įpratęs taip išreikšti padėką. Vietoje „ačiū“ skubėdavo atsiprašyti už sukeltus papildomus rūpesčius. Visada prisimenu šį nuoširdų jo charakterio bruožą.

Gal klube mokotės ir japonų kalbos, tobulinate kalbėjimo įgūdžius? Ar labiau domitės Japonijos kultūra?

Žygimantas: Pagrindinė klubo veiklos sritis yra Japonijos kultūra ir jos sklaida, tad pastaruosius kelerius metus kalbėjimo įgūdžiams skirtų renginių nevyko. Tačiau kiekvieni metai klubui atneša pokyčių ir jau nuo šių mokslo metų pas mus yra kai kas naujo – kiekvieno mėnesio ketvirtas penktadienis skirtas diskusijoms japonų ir anglų kalbomis. Šiuos renginius padės ruošti Kayako Takagi, kuri jau penktus metus VDU studentus moko japonų kalbos ir du metus organizuoja japonų kalbos skaitymo būrelį Kaunas Japanese Reading Club.

Vilija, kuo tave patraukė ši kultūra?

Vilija: Turbūt nieko nenustebinsiu prisipažindama, kad esu tas eilinis vaikas, kuris pirmą kartą su japoniškosios kultūros skoniais susipažino žiūrėdamas Drakonų kovas. Jau šešerių metų supratau, kad nematyti kovų menai, niekur negirdėti kalbos garsų deriniai man yra kažkuo patrauklūs, įdomūs. Vėliau susižavėjau japonišku darbštumu, pagarba vienas kitam, harmonija su gamta. Norėjau visa tai suprasti plačiau, ne tik hobio lygyje. Taip ir pasijutau besėdinti japonų kalbos paskaitose, o vėliau ir HASHI klube.

Ar esi aplankiusi Japoniją? O gal dar tik svajoji ten nuvykti?

Vilija: Japonijos dar nesu aplankiusi, bet tikrai žadu. Ar darbo, ar mokslo reikalais – laikas parodys, bet kelionę į Tekančios Saulės šalį būtinai planuoju.

Ar žiūri japoniškus filmus? O gal klausai japoniškos muzikos? Jei taip, gal gali ką nors parekomenduoti „Studžio“ skaitytojams, susidomėjusiems Japonijos kultūra?

Vilija: Vis dar esu aktyvi anime fanė. Pasišaipau iš savęs, jog nė valgyti nebegaliu žiūrėdama japoniškąją animaciją, nes patobulėjus japonų kalbai, kiekviena serija tampa lyg klausymo užduotis – juk kramtydama nieko negirdžiu. Sudėtinga kažką pasiūlyti, kai žanrų ir puikių kūrinių yra tiek daug. Neminint populiarumo viršūnes užimančių filmų, galiu rekomenduoti savo šiandienos favoritus: Black Clover, No Game No Life ir The Disastrous Life of Saiki K. Kalbant apie muziką, dažniausiai klausau japoniško post-hardcore ir šiaip visko, kas sukasi aplink roką. Siūlyčiau pasiklausyti grupių One Ok Rock, The Oral Cigarettes, Itowokashi, Burnout Syndromes, Coldrain. Japonai tikrai yra meniški žmonės!