Pošventinis liūdesys

Psichologijos kampas

Sabina BALTRŪNAITĖ

Mirgančios lemputės nukabintos, eglutė seniai išvežta ir pabirę spygliai sušluoti, dovanos išpakuotos, iš vaišių belikę trupiniai, su Naujaisiais metais pasveikinti visi giminaičiai… O kas dabar? Jei praūžus švenčių maratonui tave slegia prieštaringi jausmai: ilgesys, neviltis, motyvacijos stoka, irzlumas, galbūt esi vienas iš daugelio žmonių, išgyvenančių pošventinį liūdesį. 

Prieš šventinį laikotarpį viešojoje erdvėje vis prabylama apie tai, kaip išvengti streso per šventes, bet neretai emocinės problemos iškyla ne per šventes, o po jų. Slogią nuotaiką, entuziazmo praradimą ir nenorą grįžti į įprastą rutiną gali lemti nemažai veiksnių: galbūt per dideli šventiniai lūkesčiai liko nepateisinti, galbūt prie vaišių stalo pasigedai draugų ar šeimos narių, galbūt prieš šventes tiek daug plušai, jog visai neliko laiko atsikvėpti, o ką jau kalbėti apie nuotaikos tikrai nepakeliantį žvarbų orą, ilgus tvarkymosi darbus ir pustuštę banko sąskaitą nupirkus visiems dovanas.

Netrukus po švenčių užklupusią slogią nuotaiką apibendrintai galima vadinti pošventiniu liūdesiu, nors jį žmonės išgyvena skirtingai (vieniems gali pasireikšti fiziniu nuovargiu, kitiems – sunkios depresijos simptomais). Pošventinis liūdesys (angl. post-holiday arba post-vacation blues) nėra mokslinis terminas ar pripažinta psichologinės būklės diagnozė, vis dėlto tai reiškinys, apsunkinantis ne vieno žmogaus pirmąsias naujų metų dienas. Tokia būsena juntama ne tik po švenčių, bet ir po atostogų arba grįžus iš kelionių. Ir švenčių, ir atostogų, ir kelionių metu patirtų įspūdžių visai nepalyginsi su kasdieniais darbais – pavyzdžiui, pamatyti tolimus giminaičius, gyvenančius užsienyje ir sutinkamus tik kartą per metus, ar nardyti Ramiajame vandenyne su delfinais kur kas maloniau nei plauti indus ar šluostyti dulkes.

Ilgėtis nekasdienių veiklų ir džiaugsmingų emocijų normalu, tačiau, anot psichologės Linos Bagdonaitės, jei šventės mus pakylėja nuo kasdienybės, joms pasibaigus mes turime natūraliai į tą kasdienybę sugrįžti. Šią adaptaciją – sugrįžimą kasdienybėn – neretai lydi diskomfortas arba pošventinis liūdesys, tačiau nereikia manyti, kad po švenčių esi pasmerktas vaikščioti nukabinęs nosį ir nėra nieko, ką galėtum padaryti. 

Kaip išvengti pošventinio liūdesio?

Visų pirma, jei šventės dar neatėjo, gali itin sumažinti pošventinio liūdesio riziką, apmąstydamas, ko iš tų švenčių ar atostogų tikiesi. Ar laukei visus metus, lyg jos būtų vienintelis geras dalykas tavo gyvenime, o visa kita tapo tarsi nustumta į antrą planą? Jei taip, vertėtų dar kartą gerai susimąstyti ir paklausti savęs, ar tikrai šiuo gyvenimo laikotarpiu be švenčių nėra nieko, kuo galėtum pasidžiaugti? Gyvenimas yra kur kas daugiau nei kelios dienos per metus, todėl nereikėtų manyti, kad konkreti kalendorinė data padarys tave laimingą. Perfrazuojant psichiatrijos profesoriaus Charles Samenow žodžius, mes neturėtume tikėtis, kad grįšime po atostogų ar švenčių tarsi visiškai nauji žmonės, pasiryžę per vieną dieną nuversti kalnus. Ir atostogos, ir šventės yra nuostabus dalykas, tačiau jos – ne burtų lazdelė, akimirksniu išsprendžianti visas problemas. Jei suprasi, kad nuo vienų švenčių, atostogų ir išvykų iki kitų yra daug laiko, kurį gali praleisti prasmingai, gyventi čia ir dabar, palengva numesi sunkią lūkesčių naštą ir nežvelgsi į šventes kaip į vienintelį laimės šaltinį.

Bet jeigu šventės jau praėjo, slegia liūdesys ir nesinori niekur eiti iš namų, štai svarbiausios psichologų rekomendacijos.

  • Pasirūpink savo sveikata.

Šventiniu laikotarpiu sveikatą dažnai nustumiame į šoną, nuspręsdami nuo sausio pirmos sveikiau maitintis ar pradėti sportuoti, o iki tol valgome daugiau nei reikia, suvartojame kur kas didesnį cukraus kiekį nei rekomenduotina, vandenį išmainome į saldžiuosius gėrimus, o miego valandos svyruoja nuo dešimties iki poros valandų snūstelėjimo. Be abejo, organizmui šventinis laikotarpis kelia stresą – nėra jokio balanso, tai veikia ir emocinę būseną. Pasistenk pasirūpinti savo mityba, miegu bei sportine veikla, taip padėsi savo kūnui atgauti fizinę energiją, o galbūt tiek ir tereikės, kad pasijaustum geriau.

  • Skirk laiko emociniam poilsiui.

Po švenčių gali būti jaučiamas ne tik fizinis nuovargis, bet ir emocinis išsekimas. Galbūt šiuo laikotarpiu itin skubėjai, daug kam rodei dėmesį, negalėjai pabūti vienas, stengeisi pasirūpinti visais reikalais, bet visai nebuvo kada pasirūpinti savimi, todėl dabar – puikus metas apmąstyti, kaip gali sulėtinti savo gyvenimo tempą ir kokia raminančia veikla užsiimti. Knygų skaitymas, malda, pasivaikščiojimas, muzikos klausymas, ramus buvimas vienumoje – kasdien skirk laiko veiklai, kuri „pakrautų“ tave iš vidaus. 

  • Į ateities planus įtrauk malonių veiklų.

Tam, kad pasijaustume geriau, nėra būtina vis iš naujo švęsti Kalėdas ir išpakuoti dovanas, vykti į tolimą šalį ar stebėti fejerverkų šou danguje. Kartais pakanka nuveikti ką nors tokio, ko įprastai nedarome kasdien, todėl gali nuspręsti kartą į savaitę užsiimti tokia veikla, o kokia konkrečiai – priklauso nuo tavęs. Galbūt po švenčių labiausiai pasiilgsti bendravimo su šeimos nariais, tokiu atveju gali suplanuoti kelis susitikimus ar numatyti, kuriomis dienomis susiskambinsite. Gal ilgiesi skanaus maisto – išmėgink naujų receptų, paįvairink pabodusius patiekalus ar nueik pavakarieniauti į mylimą restoraną. Apsilankyk muziejuose, parodose ar koncertuose, užsiimk savanoryste, rask naują hobį, suplanuok filmų vakarą su draugais – tokios veiklos ne tik pagražins kasdienybę, bet ir padės suprasti, jog tereikia tik šiek tiek pastangų, kad galėtum gyventi ne nuo švenčių iki švenčių, tačiau lyg šventė būtų kiekviena diena.

Dar keli maži patarimai:

  • Įamžink malonius prisiminimus – užrašyk dienoraštyje, sukurk filmuką ar nuotraukų albumą;
  • Praleisk daugiau laiko gryname ore – vitamino D trūkumas ypač juntamas žiemą, todėl stenkis dažniau išeiti pasivaikščioti šviesiu paros metu;
  • Kaip nors pakeisk kambario interjerą – kad kambaryje nebūtų taip nyku nukabinus mirgančias girliandas, gali perstumdyti baldus ar papuošti sienas paveikslais;
  • Išsikelk realistiškų tikslų ir naujiems metams, ir naujam semestrui – nereikalauk iš savęs daugiau nei gali pasiekti, kad neliktum nusivylęs, tačiau įvertink savo galimybes ir, kai turėsi apčiuopiamą tikslą, sukurk planą, kaip gali šiandien nors per žingsnį priartėti prie jo įgyvendinimo.

Atmink, kad pošventinis liūdesys – laikina būsena, kurią jausti visiškai normalu. Tačiau jei bloga nuotaika slegia ilgiau nei tris savaites po švenčių ar atostogų (arba tokia būsena vargino ir prieš šventes, ir per jas, ir po jų), jei niekas nepadeda, būtinai kreipkis pagalbos į psichologą.