Meditacija – nemokami sielos vaistai

Psichologijos kampas

Germantė LOVČIKAITĖ

Meditacija man dažnai asocijuodavosi su kažkuo, kas yra labai didinga ir neįmanoma. Bent dešimt minučių išsėdėti atsipalaidavus ir „nieko nemąstant“? Baikit juokus… Iki šio rudens man niekuomet neteko bandyti sąmoningai medituoti, tokį dalyką labai lengva atidėti „kada nors vėliau“, nes dažniausiai tam „nebūna laiko“. 

Pirmasis susidūrimas su būsena, panašia į meditaciją, aplankė man besimokant gimnazijoje. Metus ar dvejus teko lankyti jogos treniruotes, kurių pabaigoje visuomet laukdavo atsipalaidavimo pratimas tamsoje. Natūralu, kad kūnui pavargus tas atsipalaidavimas būdavo ilgai lauktas ir nunešantis į įdomią būseną – tikrai nemiegi, tačiau ir nebejauti, kad gulėtum vaikų darželio salėje ant grindų (treniruotės vykdavo mano vaikystės darželyje, kokia nostalgija buvo ten sugrįžti ir pamatyti visokius vaikų darbelius ant palangių!). Antroji, tačiau kiek kitokia meditacijai artima būsena, kurią teko patirti, buvo darbas kavinėje zavalo metu. Kai 10 valandų be perstojo eilėje laukia bent keli klientai, taip užsisuki su visais puodeliais ir espresso shot‘ais, kad tam tikro lūžio metu galva išsijungia ir lieki tik tu ir tai, ką veikia tavo rankos, o visa kita į pasaulį grįžta tik pabaigus darbą. Nežinau, kiek teisinga yra tai lyginti su meditacija, bet turiu pasakyti, kad poveikis galvai man asmeniškai būdavo tikrai panašus.

Šio spalio pradžioje mano sesė pasiūlė sudalyvauti 21 dienos meditacijos programoje: kiekvieną dieną iš ryto atsiunčiama dienos užduotis ir meditacija. Iš karto pasidžiaugsiu – pavyko be jokių išimčių kiekvieną dieną klausytis meditacijos! (Užskaitykime ir tuos kelis kartus jau po vidurnakčio prieš pat miegą.) Meditacijos įrašas neilgas – iki 15 minučių, o jo pradžioje užsiėmimo vedėjas pasidalina mintimis ir samprotavimais tam tikra tema (naudojausi Deepak Chopra programa, kuri yra patalpinta youtube, tačiau galima rasti ir kitokių sau priimtinų variantų). Visas dienas vienija viena tema: gausa gyvenime tiek kalbant apie materialinę, tiek apie dvasinę gerovę. Iš pirmo žvilgsnio girdimi tekstai nepasako nieko naujo: viskas pasaulyje yra susiję, kiekvienas žmogus savyje turi neišmatuojamą galią kūrybai ir meilei, visi mes esame savo likimo kalviai… Kita vertus, užsisukus kasdienybėje labai lengva visus tuos dalykus pamiršti ir mintimis užsiliūliuoti rūpesčiuose, darbų sąrašuose ir gyvenimo trūkumuose. Manau, kad kartais tokius dalykus išgirsti yra naudinga, jie primena pasistengti į įvairius dalykus žvelgti paprasčiau, lengviau ir pozityviau bei pastebėti, kiek daug gausos mus supa kiekvieną dieną.

Atlikusi 21 dienos meditacijos iššūkį galiu pasakyti, kad ši patirtis man padėjo. Visų pirma, medituojant rytais tai tampa puikiu būdu mintimis pasiruošti artėjančiai dienai: prabudus ne iš karto šokti prie kažkokios veiklos, o leisti sau pasvajoti, atsipalaiduoti ir atsiverti laukiančioms dienos patirtims. Antra – įsitikinau, kad meditacija nėra lengvas reikalas. Pirmąsias dienas atrodė, kad ausyse skambant ramiai muzikai galvoje smegenys mintimis kažkaip vis tiek sugebėdavo rengti trankesnius festivalius nei Granatos ar Open‘er (tebūnie pasirinkimas pagal skaitytojo skonį). Net nespėdavau suvokti, kaip jau mąstau ne apie savo kvėpavimą, o apie tai, kad šiandien reikės nusipirkti cukinijų pietums. Tokie pabandymai valdyti minčių tėkmę verčia susimąstyti, kaip retai (bent jau man) pavyksta pačiai valdyti minčių srautus, ir koks stiprus tai įrankis norint mažais žingsneliais kreipti savo gyvenimą viena ar kita vaga.

Paskutinis pastebėjimas nieko nenustebins, tačiau turiu jį paminėti – kad ir koks užimtas žmogus būtum, rasti 15 minučių per dieną meditacijai yra ne tik įmanoma, bet ir, mano nuomone, labai naudinga. Ir ta meditacija nebūtinai turi būti kažkieno sakomos mintys ar ramios muzikos klausymasis bandant vizualizuoti paplūdimį su vėjyje besiplaikstančia palme (privalau nuvilti: dvi valandos serialo žiūrėjimo nesiskaito.) Tebūnie tai ramus pabuvimas su savimi, paspoksojimas į lubas, augalo persodinimas į naują vazonėlį, dienoraščio rašymas, upės stebėjimas… bet kas! Svarbiausia – mintimis pabūti tik su tuo veiksmu ir niekuo daugiau, o po to jau galima šviesesne galva spausti dienai unpause mygtuką.