Greitas gyvenimo tempas – savinaikos priklausomybė?

Psichologijos kampas

Orinta JAŠINAUSKAITĖ

Ne paslaptis, kad gyvename kasdien modernėjančiame pasaulyje, kuriame klišė „laikas – pinigai“ išties save realizuoja. Tačiau ar kada susimąstėte, kas būtų, jei vieną dieną para pailgėtų papildoma valanda? Galbūt skirtumėte ją grožio miegui? O galbūt pagaliau sutiktumėte su draugų pasiūlymu nueiti į kiną? Nors atsakymai į šį klausimą gali būti labai įvairūs, tenka grįžti į realybę, kurioje para trunka viso labo 24 valandas. Žmonėms belieka prisitaikyti prie gyvenimo, kuriame kiekviena minutė yra nenumaldoma. 

Akivaizdu, kad šių dienų visuomenėje greitas gyvenimo tempas pamažu praranda fenomeno statusą. Pirmiausia todėl, kad daugeliui tai įprasta kasdienybė. Gerai pagalvojus, kiek iš mūsų visgi sunerimsta pamiršę papietauti arba miegoję keletą valandų mažiau nei įprastai? Veikiausiai tik nedaugelis tame įžvelgia realią grėsmę ir pristabdo savo tempą. Amerikiečių psichologė Stefani Braun tokį prisitaikymą aiškina teigdama, kad visuomenė yra praradusi savikontrolę, o tai, kas vyksta su mūsų gyvenimais, ji vadina „savinaikos priklausomybe“, t. y. mes priprantame prie to, kas kenkia.

Gyvenimo tempo spartos pokyčiai pastebėti jau prieš 30 metų. Kitaip tariant, pradėti fiksuoti kartu su technologinių inovacijų įžengimu į mūsų gyvenimus. Greta modernių technologijų sustiprėjo ir nieko nebestebinančios priklausomybės pinigams, garbei ir šlovei. Tą patvirtina ir vos prieš kelerius metus Pakistane vykdyto tyrimo, kuriuo buvo siekiama ištirti, ar greitas gyvenimo tempas daro įtaką sveikatai, rezultatai. Didelė dalis respondentų patvirtino, kad tokį tempą jie renkasi dėl išaugusios konkurencijos ir pasikeitusių prioritetų. Be to, dauguma teigė norintys sustabdyti tokį tempą, tačiau negalintys to padaryti, nes yra bejėgiai pasipriešinti.

Vis tik didesnė dalis tyrimo dalyvių, pripažinusių save nukentėjusiais nuo greito gyvenimo tempo, priklausė 21–35 metų grupei, t. y. pačio darbingiausio amžiaus žmonės. Tarp vyresnio amžiaus žmonių procentas buvo kiek mažesnis. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad ypač didelė respondentų dalis teigė jaučiantys pokyčius fiziniame, psichologiniame ir dvasiniame gyvenime. Net apie 92 procentus atsakiusiųjų teigė, kad toks tempas sukelia jiems stresą ir depresiją, taip pat skatina miego pokyčių atsiradimą, veikia santykius su šeima ir draugais.

Vienas problemiškiausių faktorių, kuriuos sukelia greitas gyvenimo tempas, yra stresas. Prieš daugiau nei šimtmetį mokslininkai tikėjo, kad tai nėra neigiamą įtaką darantis veiksnys. Anksčiau buvo manoma, kad tai – natūrali reakcija, kurią žmogus įgijo per daugelį metų, susidurdamas su kitais grėsmę keliančiais veiksniais. Šiandien mokslininkų nuomonės kiek kitokios. Tiek psichologai, tiek biologai šiuo klausimu vis dažniau įžvelgia neigiamą streso pusę, kadangi lėtinis streso hormono kiekis organizme gali padaryti neatitaisomą žalą. Patiriant stresą organizmas išskiria hormoną kortizolį, kurio skaidymas labai svarbus fiziniams procesams. Per didelis šio hormono kiekis gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių darbui, metabolinei, imuninei, smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklai.

Miego trūkumas gali pasirodyti kaip nepakankamai rimta priežastis sunerimti, tačiau 2016 m. LSMU atliktas miego kokybės tyrimas tarp 20–30 metų žmonių grupės parodė, kad mažesnė nei septynių valandų miego trukmė gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, gali atsirasti nutukimas, endokrininės, imuninės ir nervų sistemos ligos. Miego sutrikimai turi nepaneigiamą įtaką mūsų organizmui ir jo kognityviniams procesams. Esant miego trūkumui sutrinka dėmesys ir atidumas, todėl mąstymo ir išmokimo procesai nėra tokie efektyvūs; tuo pačiu nukenčia ir mūsų atmintis. Dar vienas miego trūkumo požymis kone visiems iki skausmo pažįstamas – tai tamsūs ratilai po akimis ir žvilgesį praradusi oda. Retkarčiais susiduriant su miego trūkumu, ši problema pernelyg nevargina, tačiau lėtinis miego stygius skatina spartesnį odos senėjimo procesą, o kartais gali būti ir depresijos priežastis.

Mokslininkai iš Pakistano atkreipia dėmesį, kad esant tokios greitaeigės visuomenės dalimi, labai svarbu rasti laiko šeimai ir draugams bei tarpusavio ryšių puoselėjimui. Tai padaryti galima, pavyzdžiui, leidžiantis į bendras keliones su artimaisiais, kurių metu atskirtis sumažėja. Interneto svetainė verywellfamily.com skatina nebijoti kurti naujų šeimos tradicijų, aktyviai dalyvauti šeimos susitikimuose ir, svarbiausia, esant progai kartu pavalgyti. Gerų tarpusavio santykių palaikymas gali turėti teigiamos įtakos mūsų psichologiniams procesams ir nuteikti pozityvesniam gyvenimui, o pozityvus gyvenimas reiškia pozityvią sielą!

Sunku nuspėti, kas mūsų laukia rytoj, todėl nuspėti koks gyvenimo būdas mūsų laukia po keleto metų – dar sunkiau. Šiandien esame įsprausti į greito gyvenimo rėmus ir gyvename pasaulyje, kuriame esame pasiekiami 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Tačiau net ir tokiu atveju neturėtume pasiduoti. Einate gatve ir pamatote dailų gatvės meno šedevrą? Nebijokite sustoti ir grožėtis! Nebijokite grožėtis dabartimi ir jos trapumu, nes žengus žingsnį į priekį, ji tampa praeitimi, kurios pirminio žavesio nebepakartosite. Nepamirškite, kad tik jūs galite pasirinkti savo žingsnių spartą.