Dalius Stankevičius: „Kiekvienas žmogus yra atversta arba užversta knyga“

Organizacija

Orinta JAŠINAUSKAITĖ

Vaivorykštė turi 7 pagrindines spalvas, o kiek spalvų gali turėti mūsų gyvenimas? Veikiausiai kiekvienas į šį klausimą atsakytume vis kitaip. Šiandien apie gyvenimą ir jo spalvas „Studis“ kalbina trečio kurso VDU kūrybinių industrijų studentą ir projekto „Skirtingos spalvos“ iniciatorių – Dalių Stankevičių.

Geros idėjos gimsta ne per vieną dieną. Ar ilgai užtruko pasirengti projekto įgyvendinimui?

Pati projekto idėja gimė ne gyvenant gyvenimą, o „miegant“. Iš tikrųjų aš susapnavau ją nuo A iki Z. Taip idėja ir gimė. Visas savo idėjas, ką gyvenime darau susijusio su kūrybiniais procesais, arba idealiai nuo pradžios iki pabaigos, arba bent iš dalies susapnuoju . Tada jas išpildau realybėje. 

O kas paskatino imtis iniciatyvos?

Aš jau metus sergu pirmo tipo cukriniu diabetu. Maždaug po pusmečio, kai buvau projekto „We are not ashamed“ koordinatorius Ukrainoje, kartu su vaikais, sergančiais cukriniu diabetu, pagalvojau, kad gal kažką reikėtų pačiam pradėti daryti. Aš matau, kaip dažnas žmogus gyvena tą pilką gyvenimą, visiškai be jokių spalvų, negatyviai, su blogomis emocijomis… Pagalvojau, kad reikėtų kažką pakeisti ir nors šią iniciatyvą sugalvojau sapne, bet apie ją mąsčiau ir anksčiau. Nebuvo taip, kad susapnavau tiesiog apie nieką negalvojęs, tai nebuvo fantazija. Sapnas buvo lyg paskatinimas kažką gero padaryti kitiems.

Kokią žinutę siekia perduoti ši iniciatyva? 

Mano pagrindinė žinutė – kad gyvenime tikrai yra ne tik pilka ir juoda, yra daug šviesesnių ir ryškesnių spalvų. Pagrindinė žinutė ir yra nukreipta į tuos žmones, kurie savyje turi pilkos spalvos; šitomis istorijomis siekiu juos pripildyti įvairesnių spalvų. 

Kodėl būtent „Skirtingos spalvos“? Kas įkvėpė pasirinkti tokį pavadinimą?

Pavadinimo jau nesusapnavau, o pats sugalvojau. Tai kodėl „Skirtingos spalvos“? Skirtingos todėl, kad kiekvienas pašnekovas, kurį kalbiname, turi individualią istoriją ir ji yra visiškai unikali. Kiekvienas žmogus yra atversta arba užversta knyga, bet skirtinga. O spalvos todėl, kad kiekviena liga turi savo simbolį, o tas simbolis turi ir savo spalvą. Taip ir gimė pavadinimas „Skirtingos spalvos“.

Imtis visiškai naujo projekto yra didelis iššūkis. Kas tau padeda tvarkytis su darbais?

Tai yra neapsakomai didelis iššūkis. Ypač kai sugalvoji tai likus mėnesiui iki gruodžio 21 d. (tada išėjo pirmoji laida). Per mėnesį su savo komanda viską suruošėme. Tik jos dėka šis projektas gyvuoja, nes aš vienas tiek dalykų tikrai neapsiimčiau padaryti. Nebent tam būtų skirtas pusmetis ir turėčiau laiko, bet tada buvo likęs tik mėnesis. Mes su komanda esame neišskiriami, visi turime labai daug gerų ir individualių idėjų, kuriomis pasidalijame vieni su kitais ir sukuriame kažką gražaus. Komandai vienareikšmiškai dėkoju labiausiai, jie yra mano didžiausias variklis.

Veikiausiai teko susidurti ir su tam tikrais sunkumais. Tai kas vis tik buvo sunkiausia?

Kol kas sunkiausia yra surasti istorijas. Tas individualias istorijas, kurios nėra tiesiog aš sergu liga. Tai nėra istorija. Istorija yra kitokia: kai tu kažką dėl to darai, kažką kuri, motyvuoji kitus, neslepi to savo socialiniuose tinkluose. Tos istorijos kol kas buvo sunkiausia ir pagrindinė dalis, nes nuo to priklauso mūsų iniciatyvos turinys. Taip pat sudėtinga yra rėmėjų paieška. Nors nepasakyčiau, kad mes susidūrėme su dideliais sunkumais, nes rašėme pirmai buhalterinei įmonei „Imlitex“, kuri turi daug kitų dukterinių įmonių, ir VšĮ „Mums rūpi“ pirmieji skyrė 200 eurų. Sausio 13 d. suorganizavome pirmąjį renginį ir už tuos pinigus neseniai diabetu susirgusiems vaikams skyrėme po sensorių, kuris labai pagerina sergančiojo gyvenimo kokybę. Tau nereikia kasdien 6 kartus į dieną durtis piršto – tiesiog prilieti išmanųjį telefoną prie sensoriaus ir matai savo cukraus kiekį kraujyje. Mes džiaugiamės, kad ši įmonė mums padėjo ir leido naujus metus pradėti gerais darbais. Taigi, rėmėjai ir istorijos kol kas buvo didžiausias iššūkis.

Ar istorijas sunku rasti dėl to, kad žmonės nėra linkę apie tai garsiai kalbėti?

Tie, kurie tai daro – tie ir nori kalbėti. Juos nėra sunku prikalbinti, bet yra sunku juos atrinkti, nes nėra taip, kad įvedus į paiešką, tarkim, vėžio istorija, tau ją tiesiog pateikia. Turi susipažinti su tuo žmogumi iš socialinių tinklų, pažiūrėti jo paskyras, ką jis su tuo daro, ką veikia, ir išrinkti iš daugumos tą vieną, kuris bus ne tiek naujas visuomenei, bet kuris bus toks žmogus, į kurį tu žiūri ir matai, kad iš jo sklinda gera energija. Mūsų pirmos laidos pašnekovė buvo Sanna ir jos dukra Iva, kuri serga Dauno sindromu. Sanna buvo visiškai kitokia. Aš pirmą kartą gyvenime sutikau tokį žmogų, kuris tiek per ekranus, tiek gyvai savo energija tikrai visus užkrečia. Tai yra istorija, kuri yra įdomi ir būtent tokių mes ieškome.

Pakalbėkime apie iniciatyvos mastą – ar siekiate atkreipti tik Lietuvos dėmesį, o galbūt planuojate kreiptis ir į užsienio auditoriją?

Šiuo metu mūsų auditorija yra Lietuva, o ateityje… Kas žino? Jeigu išeis kažkas gražaus iš iniciatyvos visos Lietuvos mastu, tai galima bus plaukti ir į kitus vandenis. Dabar turime pasiūlymų bendradarbiauti su Norvegija. Yra lietuvių bendruomenė, kuriai labai patinka šita iniciatyva, jie nori mūsų interviu versti į norvegų kalbą ir talpinti įvairiuose socialiniuose tinkluose Norvegijoje. Taip pat laidos jau dabar yra verčiamos į anglų, vokiečių kalbas.

Mes norime pasiekti ne tik sergančiųjų, bet ir daugelio žmonių širdis. Mums rūpi ne tiek sergančiųjų ir jų artimųjų auditorija, bet labiau tų, kurie neserga ir neturi sergančių artimųjų, kad suprastų, kodėl reikia palaikyti tuos žmones.

Kokios pagrindinės šios iniciatyvos spalvos, kitaip tariant, su kokių ligų atvejais lig šiol teko susidurti?

Kol kas turime dvi laidas. Pirmoje laidoje kalbėjome apie cukrinį diabetą. Tai mano paties istorija, mano vienerių metų gimtadienis, gruodžio 21 d., kai aš susirgau pirmo tipo diabetu. Toje laidoje pasakoju, kaip į tai reagavau, ką naujo įžvelgiau, ką gavau iš ligos, ką ji atėmė ir ką man pačiam reiškia „Skirtingos Spalvos“. Kitais metais, kai jau bus mano antrasis gimtadienis, padarysime visų per tuos metus praėjusių laidų apžvalgą ir parodysime visuomenei, ką nuveikėme. Antroje laidoje kalbinome Sanną, kuri augina dukrą, sergančią Dauno sindromu. Sannos istorija yra mums visiems artima, nes ji paliečia šeimos aspektą ir bendruomenės požiūrį į šiuos žmones. Galiu išduoti paslaptį, kad trečioji laida bus apie onkologines ligas ir šios istorijos herojų, kuris yra įkūręs didžiausią onkologinių ligų asociaciją Lietuvoje.

Kaip įvertintum dabartinį „Skirtingos spalvos“ rezultatą? Ar jis toks, kokio tikėjaisi? 

Tokio gero rezultato net nesitikėjau. Išvažiuoju pusmečiui į Portugaliją studijuoti, taigi visos mano mintys susigulės, turėsiu daugiau laiko dar labiau įsitraukti, pasimokyti iš klaidų. Net negalvojau, kad taip bus, nes per nepilną mėnesį turime jau beveik 700 „patinka“ socialiniuose tinkluose, palaikymą iš žinomų žmonių: Nomedos Marčėnaitės, Tomos Dambrauskės („Twinstory“), Karolinos Sla, VšĮ „Mums rūpi“, kuri mums skyrė lėšų – mus tikrai palaiko, bet visada norisi siekti dar geresnių rezultatų. Dar labai gera žinia yra tai, kad „15min“ nori tapti mūsų informaciniais partneriais, o Kauno klinikos mums ant delno duoda tikslinę auditoriją, t. y. sergančiuosius, kurie kartu su artimaisiais matys tas laidas laukdami vizito pas gydytoją. 

Dar vienas labai svarbus klausimas. Ką reikia daryti norint tapti iniciatyvos dalimi?

Ką gali padaryti visuomenė ir ko mums tikrai reikia, tai parašyti istorijas. Gal ką patys pažįsta arba gal jų artimieji serga. Tiesiog parašyti jų istoriją elektoriniu paštu skirtingosspalvos@gmail.com ir mes tikrai perskaitysime, nes istorijų ieškome kiekvieną dieną. Mums net įdomiau, kai istorijos yra visiškai negirdėtos Lietuvoje, visiškai naujos, kai dar niekas nėra apie jas rašęs. Tai yra įdomu. O kaip tapti iniciatyvos dalimi komandos atžvilgiu? Kol kas apie savanorius nekalbame, nes tokio poreikio kaip ir nėra. Esame suformavę savo komandą, bet manau, kad savanoriai ateityje bus tikrai reikalingi, nes žadame surengti didžiulį renginį Kaune, kuris bus skirtas sergančiųjų palaikymui. Kaip tapti dalimi mūsų? Tikrai norėčiau kreiptis į įmones, nes jų parama mums labai reikalinga. Su finansine pagalba mes galime tikrai daug padaryti. Dar noriu paminėti mūsų marškinėlius. Nuo vasario 21 d. pardavinėjame marškinėlius, kurie turi unikalią mintį: kiekvieną istoriją ir laidą, kurią nufilmuojame, perteikiame piešiniu ant marškinėlių ir žmonės galės nusipirkti būtent tos ligos, to žmogaus istorijos marškinėlius. Jie kainuoja 30 eurų ir dalis pinigų bus skiriami labdarai, o juos įsigyti galite mūsų „Facebook“ puslapyje. Taip pat yra „GoFundMe“ platforma, kurioje galite mus paremti finansiškai. 

Kokį patarimą galėtum duoti žmogui, kuris nori imtis kokio nors projekto, tačiau nepasitiki savo jėgomis?

Pradėti. Nereikia bijoti – reikia pradėti, nes kiekvienas žmogus yra skirtinga istorija ir jo individuali mintis gali būti būtent tai, ko visuomenei trūksta. Visiems, kurie bijo kažką daryti, visada linkiu pradėti. Pradėk nuo kažko, daryk kažką, paklausk, kalbėk su tais, kurie turi patirties – jie visada tikrai geranoriškai atrašys. Taip pat gali parašyti man, aš irgi patarsiu, padėsiu, papasakosiu, su kokiais susidūriau sunkumais, ko pasimokiau, ką daryčiau kitaip. Svarbiausia yra pradėti ir šnekėtis su kitais. Viskas prasideda nuo pokalbio ir žodžio. Įsivaizduokite, jeigu mes negalėtume kalbėti – nieko neįvyktų. Tas pats ir su mintimis – reikia kalbėti ir tos mintys kažkada išvys gražų rytojų.

Šiandien „Skirtingos spalvos“, o kas rytoj? Ar ateityje planuoji imtis ir daugiau panašių projektų?

Kol kas mano didžiausias tikslas ir yra likti prie vieno projekto. Mano nuomone, kuo yra daugiau, tuo kokybės, greičiausiai, mažiau. Likčiau prie šito projekto, kuris man labai labai daug reiškia ir norėčiau, kad jis visu Lietuvos mastu būtų didžiausias ir žinomiausias. Lietuvoje yra daug organizacijų, iniciatyvų, kurios nagrinėja vieną ligą. Kodėl būtent noriu orientuotis ne į vieną ligą, o į daug? Daugelyje ligų yra problemų, tikrai ne vienoje. Todėl Lietuvoje „Skirtingos spalvos“ yra, mano nuomone, vienintelė iniciatyva, kuri aprėpia visas ligas ir papasakoja istorijas įvairiais aspektais. Bus ne tik vaikų istorijos, bet ir suaugusiųjų, mes nė vieno neišskiriame. Taip pat norime nagrinėti ne tik fizines problemas, bet ir psichologines. Manau psichologiniai dalykai irgi yra labai svarbūs ir apie juos reikia kalbėti, nes kiekvienas iš mūsų tikrai esame turėjęs, kad ir kokį mažą depresijos simptomą. Norėčiau šią iniciatyvą užauginti.

Su iniciatyva susijusias naujienas galite sekti „Facebook“, „Instagram“ puslapiuose: Skirtingos Spalvos