Kaip sutelkti dėmesį į vieną užduotį?

Rekomenduojam

Orinta JAŠINAUSKAITĖ

Valdyti kitų žmonių dėmesį – sakytume, savotiškai sudėtingas menas, kurį vis tik įmanoma įvaldyti. O kaip yra su mūsų pačių dėmesiu? Juk veikiausiai visiems yra buvę, kad pasiėmę knygą, kurią svajojome perskaityti jau kelis mėnesius, vos po keleto minučių padedame į šalį, nes dėmesį patraukia įvairūs pašaliniai dirgikliai. Suvibruoja išmanusis telefonas, kažkur toli per daug triukšmingai važiuoja troleibusas, o antrame aukšte suloja kaimynų šuo. Kontroliuoti savo dėmesio koncentraciją tikrai įmanoma, tačiau norint pasiekti akivaizdžių rezultatų reikia nuolatos lavinti smegenis. Būtent todėl „Studis“ dalinasi patarimais, padėsiančiais gerinti dėmesio kontrolę! 

Venk daugiãveikos (angl. multitasking)

Gyvename skaitmeniniame amžiuje, todėl nenuostabu, kad ir mūsų smegenys turi dirbti intensyviai. Susiklosčius aplinkybėms, kai smegenys yra priverstos imtis kelių darbų vienu metu, joms tai ima atrodyti kaip natūralus procesas, prie kurio reikia prisitaikyti. Veikiausiai dėl tos pačios priežasties mums atrodo natūralu tą pačią minutę skaityti akademinį straipsnį, maigyti atsakymą į draugo žinutę, o akies krašteliu žiūrėti televizorių. Ir išties, daugiaveika gali atrodyti kaip pranašumas, tačiau būtent tai ir yra vienas pagrindinių veiksnių, kenkiančių dėmesio kontrolei. Užsiimant daugiaveika jokia užduotis nebus atlikta efektyviai, nes žmogaus smegenys vienu metu geba susikoncentruoti tik į vieną užduotį.

Tinkamai paskirstyk savo laiką

Šiam tikslui pasiekti idealiai tinka išankstinis darbų planas. Užrašinėje ar kitoje vietoje, kurią dažnai tikrini, užrašyk ir sunumeruok pagal svarbą darbus, kuriuos tądien turi atlikti. Ties konkrečia užduotimi būtų pravartu pasižymėti ir laiką, kurį gali skirti jos įgyvendinimui. Kai žinosi, kokias užduotis turi atlikti ir laiko intervalą, į kurį reikia tilpti, bus kur kas paprasčiau susikoncentruoti į vieną konkrečią užduotį tam tikru metu. Nors toli gražu ne visiems sekasi laikytis planų, kuriuos susidaro, tačiau pabandyti verta, nes tai – pirmas žingsnis tikslo link. Be to, planas ne tik primins apie būtinus darbus, bet ir padės laikytis disciplinos!

Sukurk tinkamą aplinką dirbti

Vienus gali erzinti netvarka kambaryje, o kitiems trukdo susikaupti menkiausias krebždesys. Atrask aukso viduriuką. Pavyzdžiui, jei tau patinka mokytis namuose, bet erzina rašomasis stalas, nukrautas knygomis ir kavos puodeliais, tuomet susitvarkyk jį, taip pat gali išvėdinti kambarį. Jei namuose atrandi per daug priežasčių nukrypti nuo plano (tarkime, kyla pagunda įsijungti Netflix ir pažiūrėti filmą ar serialą) – išeik dirbti kitur. Visuomet turi galimybę apsilankyti skaitykloje – paprastai tokioje vietoje žmonės linkę geriau susikaupti, mat dirgiklių kiekis labai sumažėja. Taip pat gali nueiti į kavinukę, kurioje nebūna sausakimša ir negroja per garsi muzika. Patariame vengti triukšmingų vietų, kadangi čia pašalinis triukšmas greičiausiai bus garsesnis už tavo mintis.

Atsijunk nuo socialinių medijų

Psichologės R. Pališkienės teigimu, socialinės medijos šiuolaikiniam žmogui kelia priklausomybę, nes kasdien esame įpratę skirti nors šiek tiek dėmesio skaitmeniniams prietaisams. Be to, socialinės medijos savaime skatina mus užsiimti keliais veiksmais vienu metu, nes juk neretai mes ir tikriname, pavyzdžiui, Facebook, ir valgome. Iš esmės mes turime valdyti socialinius tinklus, o ne jie mus, tačiau šiandien ryškėja atvirkštinė tendencija. Būtent todėl atliekant konkrečią užduotį, patartina kuriam laikui atsiriboti nuo Facebook, Instagram, Snapchat ar kitų programėlių, kuriose dažnai lankomasi. Galima atsijungti nuo savo paskyrų arba nustatyti tam tikrą telefono režimą, kuris sustabdytų naujienlaiškių srautą numatytam laikui. Dar geriau būtų ir patį telefoną padėti į šalį ar įkišti giliai į kišenę. Dėl visa ko, kad nekiltų pagunda.

Pertraukos, pertraukos ir dar kartą pertraukos

Tiek atliekant sunkų fizinį darbą, tiek užsiimant protine veikla pertraukos yra būtinos. Per didelis fizinės ar protinės veiklos krūvis vienu metu sukelia psichinį nuovargį, o tai lėtina smegenų veiklą ir mažina gebėjimą sutelkti dėmesį. Norint pasiekti teigiamų rezultatų svarbu daryti bent keleto sekundžių pertraukėles, kurių metu dėmesys sutelkiamas į kažką visiškai nesusijusio su tavo atliekama užduotimi. Kita vertus, jomis nederėtų piktnaudžiauti, nes netinkamo pobūdžio pertraukos gali tik dar labiau išblaškyti. Šiuo atveju derėtų vengti išmaniųjų telefonų. Nekaltai atrodantis trumpas panaršymas Instagram greičiausiai padarys daugiau žalos nei naudos, kadangi telefoną esame įpratę tikrinti, kai nuobodžiaujame.

Patarimų, kaip gerinti dėmesio kontrolę, yra be galo daug ir tai tik nedidelė jų dalis. Svarbu nepamiršti, kad mūsų įpročiai labai individualūs, todėl normalu, kad vieniems veiksmingi patarimai gali būti visiškai nepaveikūs kitiems. Taip pat kiekvienas mūsų gali turėti ir savitą metodiką, padėsiančią išlaikyti dėmesio kontrolę. Nebijok bandyti ir eksperimentuoti, kol atrasi savąją. Tiesa, prieš pradedant bandyti skirtingus būdus pirmiau derėtų išsiaiškinti, kurie veiksniai yra išties žalingi tavo dėmesio kontrolei, kadangi daugelis jų yra tapę kasdieniški, todėl sunkiau pastebimi. Aukščiau pateikti patarimai nėra labai sudėtingi ar reikalaujantys didelių pastangų – tai veikiau lyg įpročiai, kuriuos reikia palaipsniui įsisavinti. Linkime sėkmės!

Baigiant pateikiame įdomius faktus apie dėmesį ir jo koncentraciją:

  • nacionalinis biotechnologijų informacijos centras nustatė, kad 2000 m. vidutinė žmogaus dėmesio sutelkimo trukmė buvo 12 sekundžių, o 2013 m. jau tik 8 sekundės. Tuo tarpu auksinė žuvelė geba sukoncentruoti dėmesį 9 sekundes.
  • Kad ir kaip neįtikėtinai tai skamba, tačiau net paišinėjimas negalvojant (angl. doodle) gali padėti pagerinti dėmesio sutelkimo kokybę. Taigi pirmyn marginti sąsiuvinių paraštes!
  • Nors paprastai muzika yra laikoma dirgikliu, tačiau taip yra ne visada. Prancūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad klasikinė muzika mokymosi metu gali prislopinti pašalinį triukšmą, todėl ir informacija įsisavinama lengviau. Tiesa, ši muzikos savybė priklauso nuo kiekvieno mūsų individualiai.
  • Tinklalapis time.com skelbia, kad programėlė DeskTime parodė, jog idealiausia pertraukos trukmė yra 15–20 minučių. Per tiek laiko mūsų smegenys „atsijungia“, tačiau mes jaučiamės pailsėję ir neprarandame dėmesio kontrolės.
  • Daugiausiai žmogus gali išlaikyti dėmesį apie septyniasdešimt minučių.