Pabaik semestrą kaip supermenas!

Rekomenduojam

Ugnė BALIUTAVIČIŪTĖ

Artėjanti egzaminų sesija, o ir be jos dar begalė darbų, kurie niekaip nesibaigia. Kam kursiniai, kam gretutinių studijų darbai – kiekvienam savi vargai. O pagaliau artėjant vasarai ir šiltiems orams norisi išeiti pasivaikščioti, gal išlėkti su draugais kažkur į gamtą ar tiesiog leisti sau pasimėgauti saule, kurios per metus labai mažai gauname. Ir tada atsiranda sunkumas, kaip spėti padaryti visus darbus laiku, neprisikraunant tiek, kad paskui nereiktų degti atėjus paskutinei nakčiai. Ir vis tiek geri orai mus įveikia, ir, manau, ne vienas esame perdegę, ir dar kaip. Tik vieniems atsistatyti užtenka vieno savaitgalio, o kitiems prisireikia ir lašelinių pagalbos. Kaip nepasiekti kraštutinumo ir savęs nežaloti? Pateiksiu keletą praktinių patarimų, ką aš darau, kai ateina stresinis laikotarpis ir per darbus nieko daugiau nematau.

1 žingsnis: susidaryk dienotvarkę.

Dažniausiai, kai dėstytojas užduoda darbą, kartu pasako, iki kada būtina jį pristatyti, taigi pasižymėk kalendoriuje. Kai aš matau, kad darbų jau tiek, kad galvoje sunku sutalpinti, visada susidėlioju, priklausomai nuo dienos užimtumo, kiek galiu padaryti tą dieną. Ir viduje, atrodo, palengvėja pamačius, kiek mažai tą dieną reikia padaryti, o paskui netgi lieka laiko hobiams ir poilsiui.

2 žingsnis: nepasilik darbų nakčiai.

Aišku, sutinku, kad kitiems tokiu metu geriau mąstosi, tačiau visgi mūsų smegenys naktį greičiau pavargsta ir mums sunkiau sukoncentruoti dėmesį. Be to, jei naktį gerai išsimiegosi, dieną būsi žvalesnis ir produktyvesnis. Žinau, kad bandydami persiplėšti, kartais miegame vos kelias valandas, bet toks kūno alinimas nuveda tik prie ligoninės priimamojo. Been there, done that. Žinau, kad kartais prabanga sau leisti miegoti 8 ar 9 valandas. Todėl, kad galėtume pasimėgauti ta prabanga, geriau darbus daryti dieną arba vakare, kai smegenys dar gan produktyvios, o jei diena labai užimta, jau geriau leisti sau pailsėti ir nieko nebedaryti, ir tai veda mus prie kito žingsnio.

3 žingsnis: nespausk savęs.

Perfekcionizmas gerai, kol nesiekia kraštutinumų. Kartais labai norisi atlikti darbą tobulai ir gauti už tai puikų įvertinimą, bet toks savęs spaudimas yra psichologinis smurtas. Mes juk nesame mazochistai, tiesa? Tad kam save žaloti? Bala nematė to darbo. Svarbiausia jį atlikti, o kaip gerai, tai čia dėstytojui palik nuspręsti. Kartais mes patys save nuvertiname arba kaip tik nustebiname. Svarbiausia tinkamu momentu pajausti, kai reikia pasakyti sau „stop“. Žinau, ką reiškia nusivylimas, kai gauni prastesnį pažymį ir supranti, kad nebegausi stipendijos arba gali nebepapulti į rotaciją dėl finansuojamos vietos. Tačiau svarbiausia savęs nekaltinti ar kitaip netraumuoti savo psichikos, o stengtis mąstyti pozityviau, kad dar ne viskas praprasta ir viską bus galima išsitaisyti. Lašas pozityvumo pesimizmo jūroje dar niekam nepakenkė.

4 žingsnis: atrask malonumą mokytis.

Tikriausiai nuskambėjo nelogiškai? Suprantu, man irgi taip buvo. Bet motyvacija visgi turi nuo kažko prasidėti. Aš stengiuosi įvairiais būdais save motyvuoti, jei žinau, kad laukia daug darbų, ar tiesiog sunkus pasiruošimas artėjantiems egzaminams. Jeigu neblaško, pasileisk foninę muziką, aš mėgstu be žodžių, labai gerai tinka džiazas ar bliuzas, bet čia nuo kiekvieno asmeninio skonio priklauso. Tada smegenų veikla suaktyvėja ir geriau prisimenu dalykus. Taip pat, praėjus kelioms valandoms nuo mokymosi, stengiuosi padaryti pertrauką, pasidarau kakavos, suvalgau sausainį, cukrus kraujyje pakyla ir iškart geriau. Atrask, kaip save motyvuoti, tai nebūtinai turi būti desertas ar maistas. Gali leisti sau ilgiau panaršyti socialiniuose tinkluose ar pažiūrėti vieną serialo seriją.

5 žingsnis: užprogramuok save.

Tikriausiai laikyčiau tai svarbiausiu žingsniu, nes tai, kas galvoje, atsitinka realybėje. Dažnai bijome, kad nepasiseks, o kai staiga pasiseka – labai nudžiungame. Bet ateina tokių dienų, kai niekas nesiseka ir, atrodo, nieko negali pakeisti. Ir svarstai, kodėl staiga nesiseka, bet pamiršti, kad prieš kelias dienas pagalvojai, jog dabar tikrai sufeilinsi. Tačiau gali tai pakeisti! Šiaip niekada pernelyg netikėjau tokiais dalykais ir tikrai galvojau, kad čia įdirbio reikalas – kiek išmoksi, tiek turėsi, – tačiau kaip aš klydau. Kai pasisuka kalba apie egzaminus, atsiskaitymus ir panašius darbus, mintys materializuojasi. Ir net jei mes netiesiogiai, o kažkur giliai giliai pagalvojame: „nu va, nieko gero, nepasiruošiau, greičiausiai teks perlaikyti“, tai kaip tyčia ir atsiranda minčių blokas, ir išties nieko neišeina prisiminti tą minutę, o paskui išėjęs iš egzamino galvoji: „o toje vietoje galėjau tai parašyti, bet jau per vėlu.“ Nemenkink savo sugebėjimų, nes kartais net ir mažai pasimokius gali sugebėti „stebuklingai“ daug gauti. Viskas priklauso nuo mąstymo, mes galime daug daugiau nei įsivaizduojame, tiesiog kartais pesimizmas mus įveikia. O tokiose situacijose svarbiausia nusiraminti ir leisti sau patikėti, kad gali būti supermenas.

Tikiuosi, kad nuraminau ir įkvėpiau šiek tiek motyvacijos artėjant sunkiam laikotarpiui, bet svarbiausia saugok save, nes už sveiką protą ir kūną nėra nieko svarbiau. Nors tą minutę gal ir atrodo, kad studijos ir karjera yra viskas, bet dažniausiai taip nėra. Geros artėjančios egzaminų sesijos ir šiltos vasaros!

Su linkėjimais

Ugnė