Kur keliauti vasarą? Lietuvos lankytinos vietos

Vasara – puikus metas ne tik mėgautis gražiu oru, ežero ar jūros purslais, bet ir leistis į keliones. Kai draugai važinėja po Europą ir JAV, sukirba baltas pavydas ir gali atrodyti, kad patys gražiausi ir įspūdingiausi pasaulio kampeliai yra už šalies sienos esančiuose kraštuose, tačiau kartais nesusimąstome, kiek daug neatrastų nuostabių vietų slypi ir visai čia pat, Lietuvoje. Turint tai omenyje, pristatysime lankytinas Lietuvos vietas, kuriomis galima pasigrožėti šiltuoju metų laikotarpiu.

Žuvinto biosferos rezervatas

Dar nespėjusiems pailsėti nuo mokslų ar norintiems atitrūkti nuo miesto šurmulio puikiu prieglobsčiu gali tapti Žuvinto biosferos rezervatas, kuris geriausiai žinomas dėl augalijos ir gyvūnijos, ypač paukščių, įvairovės. Vaikščiodami Žuvinto ežero gamtiniu taku ar užlipę į stebėjimo bokštelį, pavasarį čia išvysite parskrendančius, vasarą – jauniklius auginančius vandens paukščius, rudenį – besiruošiančius išskristi gervių būrius, o šaltuoju metų laiku – pasilikusius žiemoti sparnuočius. Atpažinti paukščius padės take ir stebėjimo bokštelyje esantys stendai. Lankytojų centre siūloma pažiūrėti filmą apie Žuvinto rezervato gamtą arba užlipti į apžvalgos bokštą ir iš dar aukščiau apžvelgti Žuvinto ežerą bei per teleskopus stebėti paukščius.

Žuvinto rezervatas yra pirmasis Lietuvoje rezervatas ir tarptautinės svarbos saugomas objektas, įtrauktas į Pasaulinį UNESCO biosferos rezervatų tinklą. Seklus, užpelkėjęs Žuvinto ežeras su gausybe plaukiojančių augalijos salelių, yra svarbus vietos biologinei įvairovei. Tai – viena iš dviejų vietovių Lietuvoje, kurioje kiaušinius peri nykstanti meldinė nendrinukė, taip pat būtent iš čia po kitus Lietuvos ežerus paplito gulbės nebylės. Atvykę į Žuvintą galite užkopti ir į šalia esantį Bambininkų piliakalnį arba aplankyti vienintelį Dzūkijoje Ąžuolinių kaimo vėjo malūną, kurio viduje iki šioj yra išlikusi autentiška malimo įranga.

Paulavos respublika

Tikriausiai ne vienas iš mūsų esame girdėję apie XVIII a. Lietuvoje egzistavusią Paulavos respubliką. Ši bendruomenė savo gyvavimo laikotarpiu turėjo dvarą, pinigus, vėliavą, herbą. Jeigu esate istorijos entuziastas, mėgstantis ne tik skaityti, bet ir pajusti kažkada buvusių objektų dvasią, galite tai padaryti nuvykdami prie Šalčininkų rajone esančių Paulavos respublikos dvaro griuvėsių.

Orvidų sodyba

Norint pailsėti dvasiškai ir atgauti kažkur tarp skubėjimo valandų prarastą ramybę, puikus variantas tai padaryti yra nukeliauti į Orvidų sodybą, esančią Gargždelės kaime, Kretingos rajone. Sodyboje yra Viliaus Kazimierio Orvido ir jo tėvo Kazimiero Orvido įrengtas akmenų skulptūrų muziejus. Žinoma, jame galima atrasti ne tik akmeninius objektus, bet ir tanką, kryžius ir kitus paminklus. Ši vieta yra ypatinga tuo, jog kiekvienas lankytojas sodybos šeimininkų pasaulį supranta savaip.

Lyduvėnų geležinkelio tiltas

Dar viena vieta, kurioje verta apsilankyti ‒ tai Raseinių rajone, Lyduvėnų miestelyje esantis tiltas, pastatytas 1951 metais. Šis tiltas yra laikomas aukščiausiu ir ilgiausiu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Nuo 42 m aukščio ir 599 m ilgio tilto atsiveria nuostabi panorama, atskleidžianti gretimų apylinkių grožį. 2018 m. statinys pritaikytas turistų ekskursijoms, todėl jame laukiami visi norintys pasivaikščioti įspūdingo dydžio tiltu. Jis nutiestas per Dubysą, kurios vandenis išbandyti galima ir plaukiant baidarėmis.

Alytaus Baltosios rožės tiltas

Lyduvėnai puikuojasi aukščiausiu Lietuvoje, o Dzūkijos sostine tituluojamas Alytus gali pasigirti antruoju pagal aukštį tiltu, kuris skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams. Tiltas per Nemuną, pavadintas Baltosios rožės – miesto simbolio – vardu, yra net 38,10 metrų aukščio. Šio statinio pirmtakas – 1899 m. nutiestas geležinkelio tiltas, to meto Alytaus ir rusų inžinierių pasididžiavimas, todėl atidesnieji ir šiandien gali pastebėti naujojo tilto atramose panaudotas senojo statinio pamato liekanas. Nuo šio tilto atsiveria nuostabi Nemuno, aplinkinių miškų ir Alytaus piliakalnio panorama. Čia taip pat siūloma išbandyti ir ekstremalią pramogą – šuolį su virve.

Nusileidus nuo tilto galima aplankyti piliakalnį, o paėjėjus į kitą pusę pamatyti pėsčiųjų taką iš abiejų pusių apglėbusius du Dailidės ežerus – didįjį ir mažąjį. Norintys Alytuje gali išsinuomoti dviratį ar elektrinį paspirtuką ir pasivažinėti puikiais, sutvarkytais dviračių takais, pasigėrėti dzūkų taip mylima ir saugoma gamta, esančia beveik pačiame miesto centre.

Mindūnų bokštas

Molėtai – vienas gražiausių kraštų Lietuvoje, pilnas žalumos ir pušynų apsuptų ežerų. Visai šalia Molėtų, Mindūnų kaime, 2015 metais įrengtas šiuo metu aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas, siekiantis 36 metrus. Nuo jo atsiveria Baltųjų Lakajų, Juodųjų Lakajų ir Siesarties ežerai, Labanoro girios viršūnės ir tolimi Aukštaitijos horizontai. Tiesa, bijantiems aukščio šis bokštas tampa tikru iššūkiu, tačiau įveikusieji baimę būna apdovanoti kerinčia žaluma, atsivėrusiais toliais ir ramybe. Bokštas pastatytas prie pat Mindūnų kempingo teritorijos, tad norintys ilgiau pasimėgauti ežerų ir miškų teikiamais malonumais gali čia praleisti savo atostogas, kurios neabejotinai atpalaiduos ir pripildys neužmirštamų įspūdžių!

Olando kepurė

Jeigu kada nors svajojote pajusti jūros ošimą ne tik vaikštant pakrante, bet ir matant visą jūros panoramą, ši vieta yra kaip tik jums. Olando kepurė yra Klaipėdos rajone prie Karklės kaimo esantis skardis, nuo kurio matosi platus Baltijos jūros vaizdas, suteikiantis galimybę stebėti horizonte skraidančius paukščius. Apsidairius ir pasivaikščiojus daugiau, galima atrasti ir sūpynes, nuo kurių mėgautis jūros vaizdu dar įspūdingiau.

Bubių tvenkinys

Ši vasara pasižymi rekordiniu karščiu, tarpais net didesniu nei lietuvių pamėgtuose užsienio kurortuose, todėl ežeras, jūra ar kitas vandens telkinys tampa išsigelbėjimu nuo kaitros. Maždaug dešimties kilometrų atstumu nuo Šiaulių esantis Bubių tvenkinys – puikus pasirinkimas norintiems atsigaivinti kepinant saulei ar pasigrožėti vietinėmis apylinkėmis. Šiaulių jūra ar Bubių mariomis vadinamas tvenkinys yra penktas pagal dydį Lietuvoje – jo plotas užima net 421,8 ha.