Aktualijos

Kaip karantinas paveikė VDU menų ir sporto organizacijų veiklą?

Evelina BACIUŠKAITĖ

Šių metų kovo 13-ąją dieną Vytauto Didžiojo universiteto studentus pasiekė pirmoji žinia apie studijų perkėlimą į internetinę erdvę dėl COVID-19 grėsmės. Staiga auditoriniai užsiėmimai buvo pakeisti nuotolinėmis paskaitomis, o savo dėstytojus studentai matė jau tik per mažytį langelį kompiuterio ekrane. Tačiau ne tik paskaitų įpročiai buvo pakeisti. Šalia atsirado ir VDU menų ir sporto organizacijos, kurių veikla tam tikrais būdais taip pat turėjo virsti nuotoline. Tik ar tai padaryti iš tiesų buvo lengva ar išvis įmanoma?

Kol pasaulis bandė suvokti, kaip susidoroti su naująja viruso grėsme, studentai bandė apsiprasti su kitokia paskaitų vieta. Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto menų centro kolektyvai ir sporto centro užsiėmimų studentai, kurie taip pat privalėjo sustabdyti realius užsiėmimus, stengėsi atrasti kitokių būdų toliau tęsti savo veiklą. Man iš tiesų pasirodė įdomu, kaip visa tai vyko? Ar sportuoti reikėjo per internetinę platformą „Zoom“, šokti žiūrint „YouTube“ vaizdelius? O galbūt dainuoti jiems teko jau tik karaokę vieniems, savo kambaryje? Visgi, pasidomėjus jų veikla bei pakalbinus kelis skirtingų VDU menų ir sporto organizacijų atstovus, supratau, kad nors tai daryti jiems ir buvo sudėtinga, bet jie savo veiklą, nors ir nuotoliniu būdu, bandė tęsti ir netgi ieškojo kitų būdų, kaip ją papildyti įvairiausiais, su socialiniais tinklais susijusiais, užsiėmimais!

Vytauto Didžiojo universiteto akademinio mišraus choro „Vivere Cantus“ narė, trečiojo kurso biotechnologijų studentė Rugilė Karklytė, jau dvejus metus yra šio choro dalis. Studentė be galo džiaugiasi, jog prieš kelis metus išgirdusi apie „Vivere Cantus“ nesuabejojo ir iškarto įsitraukė į jo gretas. Šiandien Rugilė teigia, jog tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Pakalbinta apie choro veiklą karantino metu, ji prisiminė tai, kaip visgi jų užsiėmimai buvo nutraukti. Tada, nors ir sudėtingomis sąlygomis, „Vivere Cantus“ nariai savo veiklą bandė tęsti pasinaudodami technologijomis. „Bandėme viską perkelti į internetinę erdvę: dalijomės kūriniais ir įrašytomis partijomis. Deja, tai ilgai netruko, nes choras daug daugiau nei partijos ar tiesiog padainavimas“, – kalbėjo Rugilė. Paklausus apie vaizdo įrašą, atsiradusį akademinio mišraus choro „Vivere Cantus“ „Facebook“ puslapyje, kuriame choro nariai palygino, kaip gali atrodyti nuotoliniai užsiėmimai ir kaip jie iš tikrųjų atrodo, Rugilė Karklytė atsakė, jog šis vaizdo įrašas buvo skirtas ne tik tam, kad pralinksmintų visuomenę. Žaismingas vaizdo įrašas buvo tarsi perteikimas aplinkiniams to, kad dėl pašalinių veiksnių, pavyzdžiui, garso atsilikimo, nuotolinės repeticijos yra praktiškai neįmanomos. Būtent dėl to internetinė platforma „Zoom“ repeticijoms nepasiteisino, tačiau choras šią erdvę panaudojo kitiems tikslams. Tam, kad ir toliau esantis šiltas ryšys tarp „Vivere Cantus“ narių nenutrūktų, „Zoom“ jiems tapo vieta retkarčiais vis pamatyti vienas kitą, tęsti nuoširdų jų bendravimą ar dalintis prisiminimais apie realius choro susitikimus.

      

VDU tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“ taip pat kuriam laikui turėjo palikti savo repeticijų erdvę. Nuo pat pirmojo kurso tautinių šokių žingsnius ansamblio gretose trypiantis viešosios komunikacijos ketvirtakursis, „Žilvičio“ seniūnas Laimonas Žvirblis pasakoja, kad pusmetis be šokių išties buvo liūdnas ir ilgas. Dažnai internetinėje erdvėje apie savo veiklą, neretai vykstančius koncertus bei tuo, kas vyksta už repeticijų bei koncertinės veiklos ribų, besidalijantis „Žilvitis“, veiklą privalėjo pristabdyti. Laimonas teigia, jog, kad ir kaip gaila bebūtų, tačiau šokio perkelti į internetinę erdvę tiesiog nepavyko. Tačiau nors pagrindinis jų tautinių šokių ansamblio variklis buvo pristabdytas, patys nariai karantino metu sugalvojo apie save priminti socialiniuose tinkluose. Platformose „Instagram“ ir „Facebook“ jie nusprendė prisijungti prie Vyriausybės raginimų šventiniu Velykų laikotarpiu likti namuose ir pasidalinti akimirkomis iš namų. „Esame iš įvairių Lietuvos kampelių, todėl pamąstėme, kaip gi mes vėl galėtume bent trumpam susitikti bei pasveikinti savo sekėjus su šia pavasario švente. Netrukus gimė idėja tai padaryti į pagalbą pasitelkiant savo socialinių tinklų erdves. Ant lapų parašėme „#Velykos namuose“ ir padarėme mini nuotraukų koliažą, kurį paskelbėme kartu su šventiškai nuteikiančiu tekstu“, – smagia idėja dalijosi Laimonas. Ši „Žilvičio“ narių iniciatyva, tapo ne tik puikiu sveikinimu, tačiau ir svarbiu priminimu apie tai, kaip šiais metais turėjo atrodyti saugios Velykos.

O ką daryti, kai šokti su komanda norisi kiekvieną dieną, o dabar tai tampa neįmanoma? Į šį ir panašius klausimus man atsakė Vytauto Didžiojo universiteto palaikymo šokėja, viešosios komunikacijos trečiojo kurso studentė Ieva Strautininkaitė. Ieva karantino laikotarpį prisimena su šiokiu tokiu nusivylimu, kadangi prieš paskelbiant realių užsiėmimų stabdymą buvo numatyta daug varžybų, o ir pačios šokėjos labai stengėsi tobulėti, kad tai, ką išmoko, galėtų parodyti aikštelėje. Ieva sako: „Dažniausiai pasirodydavome LKL Prienų „CBet“ ir Kėdainių „Nevėžis“ namų rungtynėse, o, kaip žinome, paskelbus karantiną, buvo nutrauktas ir LKL čempionatas, todėl nebeteko pasirodyti varžybose pertraukėlių metu. Manau, nusivylimą jautė ne tik šokėjos, tačiau ir krepšinio komandos“. Visgi, merginos bandė treniruotes paversti skambučiais „Zoom“ platformoje. Kaip teigia Ieva, tai daryti joms sekėsi tikrai neblogai, o šokį, kuriam sąlygos buvo prastos, jos pakeitė sporto ir tempimo pratimais, kad sustiprėtų fiziškai. Paklausus apie tai, kaip merginoms sekasi grįžti į rutiną po karantino, palaikymo šokėja Ieva atsakė, jog geram grįžimui padėjo ir darbas vasarą individualiai. Tačiau, nors šokti realiai jos ir vėl gali, turi laikytis tam tikrų apribojimų. „Apribojimų tikrai reikia laikytis tiek treniruočių metu, tiek ir per varžybas. Laikomės atstumo, dezinfekuojame rankas, kilimėlius, varžybų metu turime būti toliau nuo krepšininkų ir personalo, per varžybas turime dėvėti apsaugines kaukes, turime su jomis net šokti, kas yra tikras išbandymas!“, – sako Ieva. Mergina džiaugiasi, jog nors ir tokiomis sąlygomis, bet gali būti su savo komanda, kartu ruoštis ir pasirodyti varžybose.

 

Na ir apie tai, kaip „sportuoti nuotoliniu būdu“, papasakojo VDU krepšinio komandos žaidėjas, ketvirtojo kurso Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos studentas Simonas Kriaučiūnas. Paklaustas apie tai, ar sporto užsiėmimus pavyko pakeisti nuotoline veikla, Simonas atsakė, jog tai padaryti ne tik pavyko, bet ir sekėsi gan neblogai. „Iš tikrųjų, treneriai siuntė įvairiausias programas kūnui stiprinti namuose ar lauke, taip sporto užsiėmimus tęsėme nuotoliniu būdu“, – teigė jis. Iš tiesų, VDU sporto centro „Facebook“ puslapyje buvo dalijamasi pratimų vaizdo įrašais, kuriuos atliko patys sporto centro treneriai. Užsiminus apie varžybas, krepšinio komandos žaidėjas Simonas apsidžiaugė, jog Studentų lygą spėjo pabaigti iki karantino bei tapti jos čempionais! „Užsienio turnyrai buvo atšaukti, RKL čempionatą sustabdė, nors buvo jau ketvirtfinalis. Bet net ir tame nieko blogo, nes sezono metu iškovojome daugiausiai pergalių ir būtent dėl to tapome neoficialiais čempionais bei persikėlėme į aukštesnę lygą“, – sako vaikinas. Šiuo metu krepšinio komandos žaidėjai jau spėjo grįžti į aikštelę ir realiai. S. Kriaučiūnas pasakojo, jog jausmas sugrįžus buvo keistas, o šie jau spėjo sužaisti ir pirmąsias draugiškas rungtynes po karantino. Nors varžybose VDU krepšinio komandai ir nepasisekė, tačiau jis sako, jog su kiekvienomis varžybomis žaidėjai jaučiasi tik geriau!