Psichologijos kampas

Susidraugaukime su kritika

Goda OSTRAUSKAITĖ

Kasdieniame gyvenime dažnas žmogus susiduria su nemalonia kritika iš kito: mes dažnai reaguojame nemaloniai ir nenorime jos priimti. Tačiau taip, kaip sunku kritiką priimti, ją išgirsti, taip sunku ir ją išsakyti kitam, ypač artimam. Kuriant sėkmingą ir nuoširdų bendravimą yra reikalinga suvokti ir išmokti, kaip neskaudinant, neužgaunant savęs ar kito susidurti su kritika ir po to jaustis gerai. Kviečiu apžvelgti trumpus patarimus ir būdus, kaip priimti bei pasakyti ne visada malonų žodį.

To, ką galvoja ar mano kiti, deja, negalima sukontroliuoti, tačiau galima pasirinkti, kaip su tuo elgtis.

Pirmiausia, nereikia priimti kito nuomonės kaip absoliučios tiesos. Kiekvienas individas turi teisę galvoti, ką jis nori, bet tai dar nereiškia, kad jo mintys apie tave teisingos. Tai tik viena iš daugelio nuomonių, kaip tas kitas asmuo mato jį supantį pasaulį. Šioje vietoje svarbu pažiūrėti objektyviai ir atsirinkti, kas skamba kaip tiesa, o kas tik kaip kito mintys. Juk neretu atveju kito žodžiai atspindi ir daugiau pasako apie tą kitą žmogų, o ne apie tave patį.

Antra, tu pats gali pasirinkti, kaip reaguoti į kito žodžius. Šį galimą pasirinkimą daug kas pamiršta. Dažnu atveju iškart puolama galvoti negatyviai ir save nuvertinti ar pykti ant kito, tačiau yra ir kitas kelias. Už išgirstą kritiką gali tiesiog padėkoti, pasakyti, kad išgirdai tai arba tiesiog pasimokyti iš tos situacijos. Jei negali pakeisti nuomonės, gali pakeisti kaip į tai reaguoji.

Trečia, ne visa kritika yra absoliutus blogis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai kitas tik nori padėti tau suprasti klaidą ar augti. Atsižvelgus į konstruktyvią kritiką galima apdairiau pasielgti ir pasiimti kažką naudingo ateičiai. Šiuo atveju gali padėti vienas būdas: įsivaizduok, kad ši kritika skirta kitam, o ne tau, ir kaip tu matai ir supranti šią kritiką iš šono, gal ji skamba visai protingai ir pagrįstai? Priimant pagrįstą kritiką, tau suteikiama galimybė augti.

Ketvirta, dažnai tu pats gali sau padėti. Atremti nemalonią nuomonę gali padėti sau vis įvardindamas savo gerąsias savybes, kas tau neseniai pasisekė, taip gali tapti tarsi savo paties palaikymo komanda. Tokiu būdu ne tik mokaisi priimti kito kritiką, bet ir pasitikėti savimi, vertinti savo sugebėjimus. 

Tačiau ne ką mažiau verta mokėti pačiam išsakyti kritiką, kurią dažnai kitas sutinka priešiškai ir dažnai puola gintis.

Vienas geriausių būdų tai daryti – nepulti sakyti kritikos, o rinktis paaiškinimą. Tai reiškia, kad praleidžiamas visas niurzgėjimas, pikti žodžiai, o einama tiesiai prie paaiškinimo, kaip ką reikėtų daryti. Pavyzdžiui, vietoje to, kad būtų sakoma: „na, tu ir nesupranti šios užduoties, nieko tau neišeina“, galima sakyti: „matau, kad ši užduotis ne iki galo suprantama, būtų lengviau, jei darytum šitaip“. Tokiu būdu kritika tampa ne menkinimu ar žeminimu, o labiau noru padėti.

Kitas būdas pasakyti kritiką apie kažkurią situaciją yra paklausiant, pavyzdžiui, „ką apie tai manai?“ Kitam žmogui maloniau patarimais pasidalinti, negu juos vien gauti. Todėl leidžiant kitam pasidalinti nuomone apie tam tikrą situaciją, jis gali labiau į ją įsigilinti ir pats įsiklausyti į savo patarimus.

Galima išbandyti kritikos sakymą kaip pasiūlymą kažką pagerinti. Pavyzdžiui, vietoje sakymo: „tu beviltiškas, šią užduotį ne taip atlikai“, galima koncentruotis ne į patį žmogų, o į jo padarytą klaidą: „šią vietą reikia pagerinti“. Tokiu būdu atkreipiamas dėmesys, kad daryti klaidas yra normalu, jas galima atrasti ir ištaisyti.

Dažnai nepagalvojame, kokią įtaką neapskaičiuota kritika turi kitam žmogui. Jei ji išsakyta piktai, menkinamai, tai gali prisidėti prie žmogaus neigiamų emocijų ar savęs nuvertinimo, todėl svarbu įvertinti ir atsižvelgti kaip kritika sakoma. Jei nemaloni nuomonė išsakoma atsižvelgiant į kitą, ji gali padėti jam augti ir pasimokyti. Juk visa kritikos esmė yra tame, kad ji yra pagrįsta, argumentuota, nepamirštant savigarbos bei pagarbos kitam žmogui.