A.K.L.A.S: „NEBŪK AKLAS, NUSTOK DVEJOTI IR PRADĖK VEIKTI“

Pažintis

Evelina BACIUŠKAITĖ

Internetinės platformos Instagram paieškos laukelyje įvedę pavadinimą „a.k.l.a.s“, atsidurtumėte viename iš VDU studenčių darbų, kuris virto marškinėlių užsakymus priimančiu bei jaunų menininkų darbus remiančiu projektu. Nors šiuo metu ši vieno seminaro kūrybinė užduotis, kuri išsivystė į projektą, jau yra nutrūkusi bei savo veiklą sustabdžiusi, tačiau merginos neslepia noro šį ar netgi kitą projektą įgyvendinti ir vėl. Tai visgi, kas yra tas „a.k.l.a.s“ ir kaip skambučio metu kilusi idėja tapo realiu marškinėlių prekės ženklu?

Jau pirmame savo Instagram‘o įraše prisistatote kaip VDU studentės, kuriančios šį projektą. Papasakokite šiek tiek plačiau apie save.

Na taip, esame Kūrybinių industrijų pirmakursės. Gintautė, Dominyka, Grytė ir Emilija – galingasis projekto ketvertas. Viena iš mūsų turi pomėgį fotografuoti ir maketuoti, kita mergina labiau linksta prie reklaminio teksto kūrimo, kita – komunikuoja ir panašiai. Visos labai skirtingos, tačiau tai ir suteikė šiam projektui kitoniškumo ir savitumo.

Kaip gimė idėja / projektas „a.k.l.a.s“? Ar ši idėja kilo staiga, o gal tai – ne pirmas eksperimentas?

Atvirai sakant, tai buvo labai spontaniška idėja. Pirmasis projektas turėjo būti visai kitoks, tačiau vystymo eigoje sužinojome, jog labai panašią idėją vykdo kita bendrakursių grupė. Kadangi norėjome kažko išsiskiriančio, o laikas mus spaudė, vieno skambučio metu paskubomis žeriant įvairias mintis išgryninome šią idėją. Taip ir gimė „a.k.l.a.s“. 

Kokia yra pagrindinė šio projekto mintis?

Mūsų esminė idėja – padėti jauniems, nepastebimiems kūrėjams, menininkams atsiskleisti, jiems suteikti galimybę realizuoti savo mintis per kūrybos prizmę ir pateikti juos auditorijai, padėti būti pamatytiems ir atrastiems.

Kaip sumanėte, kad ši idėja turėtų startuoti internetinėje erdvėje ir taip virstų ne tik projektu, bet ir tam tikra internetine meno forma?

Na, gyvename tokiame laikotarpyje, kai VISKAS vyksta internetinėje erdvėje – tai viena labiausiai pasiekiamų ir visiems prieinamų vietų. Pradžia būtent ten buvo savotiškai vienintelė išeitis. Ir kadangi nusprendėme, jog mūsų auditorija yra tie patys kūrėjai, tad ir projektas turi atsispindėti kaip meno forma.

Projektą pasirinkote pristatyti Instagram‘e, tačiau kitose internetinėse svetainėse jo nebuvo galima rasti. Kodėl būtent Instagram platformoje? O gal aš klystu, gal Jus pamatyti galime ir kitur?

Tiesa, mūsų projektas startavo tik Instagram‘e, kadangi tai labai „šviežia“ erdvė ir mums, kaip sumanytojoms, tad nusprendėme visų pirma bandyti pradėti tik vienoje internetinėje platformoje. O Instagram yra vienas patogesnių socialinių tinklų meniniams projektams.

Taigi, siūlote rankų darbo vienetinius marškinėlius. Ar yra sunku sukurti patį produktą? Kaip atrodo visas jo procesas?

Sunkiausia turbūt pačiam kūrėjui, piešusiam ant jų, kadangi jam paliekame visą laisvę spręsti, ką nori vaizduoti,  o  mums tenka lengviausia dalis – suplanuoti biudžetą, nupirkti reikiamas priemones, jas perduoti kūrėjui ir sulaukti naujo kūrinio. Paskutinis, bet vienas svarbiausių žingsnių išvydus patį darbą – komandiškai sukurti piešinio skleidžiamą mintį, idėją, surengti fotosesiją ir paviešinti galutinį rezultatą.

Ar marškinėliuose vaizduojami motyvai atitinka tam tikrą temą, ar menininkams leidžiate pasireikšti šiame darbe patiems?

Kaip ir minėjome, leidžiame menininkui pačiam skleisti tai, ką jis nori. Tokia šio projekto mintis, jog mes esame tik „tiltas“, su kurio pagalba menininkas gali prabilti per savo kūrybą, kurią mes norime paviešinti, kartu suteikdami jam galimybę iš to ir uždirbti.

Ar šiuo metu savo planuose turite kitų naujų ar panašių projektų? O gal kažkada planuojate grįžti ir prie „a.k.l.a.s“ bei tęsti šį projektą?

Na, planų galbūt ir turime, tačiau dar per anksti kažką sakyti. O grįžimas prie „a.k.l.a.s“ – realus variantas, tačiau reiktų dar gerai apgalvoti viską. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau, nei niekada. 

Visgi ne visi išdrįsta žengti pirmus žingsnius įgyvendinant idėją. Ką pasakytumėte jaunam menininkui ar tiesiog žmogui, kuris turi idėją, tačiau abejoja, ar ją realizuoti ir ar iškelti į viešumą?

Suskaičiuok iki 10 ir pirmyn! Kūrybiškumas tikrai reikalauja drąsos. Tiesiog leisk sau negalvoti ir daryti. Tikiu, jog nenori, kad Tavo idėja ir liktų tik Tavo idėja. Kas būtų, jei Tomas Edisonas irgi būtų bijojęs ir nieko nesiėmęs? Tad nebūk aklas, nustok dvejoti ir pradėk veikti. Kas blogiausio gali nutikti?