Po sąstingio atgimęs VDU radijas net ir pandemijos metu klausytojus džiugina kuriamomis laidomis

Domantas KRAPTAVIČIUS

VDU radijas, 2020-ųjų pavasarį, kuomet pasaulį ir Lietuvą pradėjo stingdyti pandemija, atnaujino savo veiklą ir į eterį išleido daug naujų ir įdomių laidų. Laidų vedėjų sąstatas vis keitėsi, tačiau Tautvydas, Inesa ir Justas yra tie, kurie šiuo metu darbuojasi VDU radijuje. Jų kuriamos laidos yra „Kaip suprasti medijas?“ ir „Lašišos“. Apie darbą radijuje, kuriamas laidas pasakoja vedėjai.

Didelė dalis žmonių dabar yra apriboję ar net sustabdę savo veiklas. Kaip pandemija paveikė VDU radijo veiklą? Su kokiais sunkumais susiduriate?

Tautvydas: Pandemija pristabdė ne tik asmenines veiklas, bet ir visą universiteto gyvenimą. Tik prasidėjus pandemijai, taip pat, kai karantinas buvo pratęstas rudenį, sustojo arba buvo smarkiai perorganizuota didelė dalis veiklų, apie kurias, pavyzdžiui, kalbėjome laidoje „Kas vyksta VDU?“. Apie miestietišką gyvenimą Kaune laidas planavo gyvenimo būdo, laisvalaikio tipo laidų kūrėjai, tačiau dėl pandemijos nukentėjo ir mūsų visų socialinis gyvenimas, todėl tokias laidas kurti tuo metu, natūralu, nebuvo nei didelio įkvėpimo, nei aktualumo.

Kadangi visi esame daugiau mažiau tik radijo entuziastai, koją kartais kišo ir tinkamų techninių sprendimų paieška laidų kūrimui iš namų, o tokie sprendimai ne visada patenkina lūkesčius.

Manau, didžiausias sunkumas šiuo laikotarpiu – motyvacijos trūkumas, kuris jaučiamas ne tik radijuje, bet ir studijose, asmeniniame gyvenime. Todėl dalis komandos nusprendė šiuo metu pristabdyti savo kūrybą radijuje. Visa tai, sakyčiau, ir yra didžiausi sunkumai.

Inesa: Pandemija veiklą apribojo gal tiek, kad sunkiau susirasti pašnekovų, kurie sutiktų dalyvauti laidose. Apskritai, VDU radijo veikla yra gan nuotolinė ir nereikalaujanti aktyvaus kontakto su žmonėmis. Sujungti esam per socialinius tinklus.

Justas: VDU radijas jau seniau turėjo sunkumų su aktyvumu. Pandemija tik dar labiau parodė, kurie žmonės yra nusiteikę dirbti rimtai, o kurie ten šiaip sau, nes faina. Sunkumas, su kuriuo susidūrėme – kai buvo nuspręsta uždaryti universiteto visas patalpas. Negana to, dar visi reikalavimai svečiams dėl pandemijos. Laimei, kad radom būdą visas problemas įveikti.

Trumpam sugrįžkime į praeitų metų pavasarį, kuomet VDU radijas atsinaujino ir pateikė daug naujo turinio. Ar jūs buvote tie, kurie inicijavo tokį atsinaujinimą, ar buvote tiesiog pakviesti prisijungti prie radijo veiklos?

Inesa: Buvome pakviesti dėstytojos ir, tiesą pasakius, net nemaniau, kad radijuje ilgai užsibūsiu. Buvau pirmakursė, tad idėja išbandyti jėgas įvairiose universitetinėse veiklose atrodė labai viliojančiai. Visgi, nerimas kankino, kam aš čia einu, ką veiksiu, kas tų tinklalaidžių klausys. Bet dabar, kad ir mažoje kompanijoje kolegų bei labai palaikančių dėstytojų, pamatai, kad tai buvo gera galimybė išbandyti savo jėgas, „pasimatuoti“ radijo laidų kūrėjo amplua. Na, ir dabar su kolega turime laidą, kuriame turinį, palaikome gyvą VDU radiją. Tad buvo tikrai šaunus žingsnis.

Justas: Na, radijas atsinaujino todėl, nes atsirado žmonių, kurie nusprendė kurti turinį. Seniau jis buvo tarsi miręs, tad žodis „atsinaujinimas“ nelabai tinka. Sakyčiau – atgimimas. Ir, žinoma, kaip tas atgimimas būtų nutikęs, jei nebūtų atėję motyvuoti žmonės. Yra iniciatyva, yra ir radijas. Aš, kai tik prisijungiau, buvau informuotas, kad jis apskritai egzistuoja, tik su juo nieko nėra daroma, buvau vienas aktyvių narių.

Tautvydas: Taip, visi sutarėme, kad po ilgo, pavadinkime, sąstingio VDU radijui tikrai buvo metas atsinaujinti. Pradėjome aktyviau kviesti studentus kurti laidas, prisidėti ir administracinėse ar kūrybinėse veiklose, nebūtinai susijusiose su laidų kūrimu (pvz., viešinti turinį soc. medijose). Šį atnaujinimą intensyviau pradėjome rudenį, atrodė simboliška pradėti naują atsinaujinusį VDU radijo sezoną kartu su naujais mokslo metais.

Inesai prie visų pokyčių pasiūliau pridėti ir vizualinio identiteto atnaujinimą, susisteminimą. Šio darbo ir ėmiausi, nes manau, kad naujas pavadinimas, logotipas, aiški spalvų paletė, konkretūs vizualiniai elementai sukuria tokį radijo brandą, kuris padės jam tapti lengviau atpažįstamam ir įsitvirtinti studentų bendruomenėje.

Pandemija tikrai nepagelbėjo bandant sukurti tvirtesnę radijo kūrėjų bendruomenę, tačiau tokie pokyčiai nebūna greiti, jie gali trukti ir ne vienerius metus. Svarbiausias yra studentų noras dalyvauti tokioje kūrybinėje, žurnalistinėje, šviečiamojoje, visuomeninėje veikloje, tad mano didžiausias lūkestis yra, kad ilgainiui mūsų universiteto bendruomenė vis labiau pradės domėtis VDU radijo galimybių išnaudojimu.

Kodėl nusprendėte įsitraukti į radijo veiklą? Kas ten jus labiausiai domina?

Inesa: Naujos galimybės, patirtis ir laisvė eksperimentuoti nebijant suklysti. Mano nuomone, universitetas yra būtent ta vieta, kur turi ieškoti savęs ir išbandyti įvairių veiklų, tad, kaip studijuojančiai viešąją komunikaciją, kurti tinklalaides savotiškai žavėjo.

Tautvydas: Radijas kaip medija mane domino nuo vaikystės. Kai sužinojau, kad VDU suteikia visas galimybes kurti radijo laidas, žinojau, kad tikrai norėtųsi tai išbandyti. Apskritai, mėgstu išbandyti viską, kas nauja, eksperimentuoti, kurti, tad buvo labai įdomu pajusti, ką reiškia sėdėti prie pulto, kalbėti į profesionalų mikrofoną ir išgirsti, kaip švariai gali skambėti balsas. Žinoma, tai tik dalis viso proceso – svarbiausia, ką turi pasakyti, kokias istorijas papasakoti. Pats buvimas radijuje dažnai pastūmėja ieškoti įvairių istorijų, kurti, neužsibūti vienoje vietoje ir taip tobulėti, išmokti kažką naujo.

Justas: Na, nuo pat mažumės man patinka bendrauti su auditorija bet kokiu formatu: gyvai, tekstu. Sužinojęs, kad yra galimybė bendrauti pasitelkiant radijo platformą, mielai nusprendžiau tai išbandyti. Gal būtent tai mane labiausiai ir sudomino.

Ar buvo sunku „perlipti per save“ ir kalbėti žmonėms, ar jums viskas pavyksta organiškai ir be jokių trikdžių?

Justas: Trikdžių bendraujant su žmonėmis man niekada nekyla. Nebent nesu tikras dėl to, apie ką kalbu. Tada, tikiu, geriausia yra protingai patylėti ir pasiklausyti tų, kurie žino, apie ką kalba.

Tautvydas: Sunkiausia man buvo sugalvoti, kokio formato, kokio turinio laidas norėčiau kurti. Kai atrandi tai, kas tave iš tikrųjų domina, ką supranti ir kuo norėtum pasidalinti su kitais, nebelieka ir didelės dalies susikaustymo, nereikia ir labai stengtis „per save lipti“ – norisi visa tai ir papasakoti. Turbūt visiems būna akimirkų, kai klausiame savęs, ar kuriama laida bus įdomi, ar kas nors joje atras ką nors įdomaus, bet tai, manau, yra natūrali kūrybinio proceso dalis.

Dabartinės mūsų laidos yra, pavadinčiau, gana „sterilios“ – pasakojamasis stilius prašosi aiškios istorijos, aiškių pokalbių, tad dažniausiai montuodami iškerpame visus netobulumus, klaidas (o jų pasitaiko daug ir dažnai!), dažnai atskiros laidų dalys būna įrašomos ne vienu metu, tad iki tiesioginio eterio organiškumo dar reikėtų užaugti. Vis dėlto, daug kas priklauso ir nuo laidos kūrėjo asmenybės, tiesiog kiekvienas atradome savo technikas, savo „radijo balsus“ (nors kartą LRT radijo vedėja man yra sakiusi, kad visų mūsų balsai yra tinkami radijui, svarbiausia, ką tuo balsu nori pasakyti), savo laidų formatus, o VDU radijas visada laukia kuo įvairesnių laidų.

Inesa: Kai esi studijoje, neatrodo, kad šneki žmonėms, tad galbūt ir tos baimės nelabai yra. Tiesiog atrodo kaip kasdienis pokalbis, diskusija apie tam tikras konspiracijos teorijas ir jų padarinius visuomenei. Visgi, jaudulys kuriant laidas yra, tačiau jis atsiranda tuomet, kai sutvarkai epizodą ir įkeli jį į tinklus. Tą akimirką ateina suvokimas, kad dabar vyks komunikacija su klausytojais. Tai truputį baugina ir tuo pat metu žavi.

Jūsų, Inesa ir Justai, laida vadinasi „Lašišos“. Kaip sugalvojote tokį pavadinimą ir kokią reikšmę jis turi?

Inesa: Pavadinimas gimė diskusijos metu, kuomet galvojome laidos tipą. Žinojome, kad norime tyrinėti socialiniuose tinkluose paplitusius mitus ir kad nenorime paprasto, nuobodaus pavadinimo. Tad pagal laidos idėją, kad eisime prieš srovę, prieš mases žmonių, pasigūglinom žuvis, plaukiančias prieš srovę. Ir radome, kad lašišos yra būtent tokios. Taip ir gimė laidos pavadinimas.

Justas: Šį pavadinimą pasiūliau aš, mat tada sėdėjom kabinete ir brainstorminom apie laidą. Inesa paaiškino savo idėjas, esą tai būtų įvairių sąmokslo teorijų nagrinėjimas. Pagalvojau, kad žmonių masės tiki įvairiomis teorijomis, o mes, kaip lašišos, plauktume prieš srovę. Tad tokia ir reikšmė.

„Lašišose“ kalbate įvairiomis temomis, nuo farmacijos mafijų iki nusileidimo mėnulyje. Kaip Jums gimsta idėjos laidoms? Ar mintys atsiranda spontaniškai, ar ilgai ir nuosekliai galvojate?

Justas: Dažniausiai mintis, apie ką daryti laidas, sumąsto Inesa. Kartais ir man kas spontaniško užplaukia, bet tai tikrai būna kartais.

Inesa: Labiau vadovaujamės spontaniškumu ir kas vyrauja socialiniuose tinkluose, kuo gyvena jaunimas, ką skaito, kuo tiki. Kitaip tariant, apie ką bus laida ir ką kalbinsime sugalvojame paskutinę minutę, tad labai džiaugiamės, kuomet laidos svečiai sutinka su kvietimu ir prisijungia į laidą.

Dažnai Jūsų laidoje kalba kviestiniai svečiai. Pagal kokius kriterijus juos renkatės ir ar yra žmonių, kuriuos ateityje labai norėtumėte pasikviesti?

Inesa: Žmones renkamės tokius, kurie dirba arba atlieka tyrimus toje sferoje, apie kurią kursime laidą. Jeigu, pavyzdžiui, laida yra apie konspiracijos teorijų mėgėjų grupių formavimąsi, ieškome žmogaus, kuris galėtų plačiau papasakoti apie sociologinius ryšius ir pateikti profesionalų komentarą, nes nors mūsų laida ir atrodo pramoginė, stengiamės išsaugoti moksliškumo faktorių, pateikti kuo tikslesnę ir moksliškesnę informaciją.

Justas: Pašnekovus renkamės pagal jų specializacijos lauką. Jei, tarkim, darom laidą apie COVID-19 mitus, ieškom pašnekovo, kuris išmanytų biologiją ar panašiai. Ateityje tikrai norėtųsi pasikalbėti su žmonėmis, kurie gali ir turi daug ką papasakoti.

Tautvydai, Jūs kuriate laidą pavadinimu „Kaip suprasti medijas?“. Ši laida kiek skiriasi nuo Justo ir Inesos kuriamos laidos. Kodėl nusprendėte kurti tokio švietėjiško pobūdžio laidą?

Tautvydas: Pirmiausia reikėtų paminėti, kad ši laida yra dalis mano „Academia cum laude“ studijų, šios laidos kūrimą įkvėpė ir palaiko mano mentorė, nuostabi dėstytoja Auksė Balčytienė. Dėstytoja padeda naviguoti mane labai dominančiame medijų pasaulyje, tad turėdamas tinklalaidžių kūrimo patirties pasisiūliau kurti laidą apie medijas, specifiškai – apie medijų raštingumą. Daug įkvėpimo semiuosi iš kitų tiriamojo pobūdžio tinklalaidžių, tad norisi prisidėti prie medijų raštingumo ugdymo Lietuvoje, kur to vis dar gana stipriai trūksta. Laidoje visada stengiuosi atrasti kitokių požiūrio į medijas kampų ir patyrinėti ne tokius akivaizdžius aspektus.

Kodėl yra svarbu kalbėti apie medijas? Kokią įtaką kasdieniniam žmogaus gyvenimui daro medijos?

Tautvydas: Medijos šiais laikais, ypač per karantiną, turi itin didelę reikšmę mūsų gyvenime. Dabar jos taip giliai įsišaknijusios į kasdienybę, kad turbūt neįsivaizduojame nė dienos nesinaudojant greitojo susirašinėjimo platformomis, vaizdo skambučiais, neskaitant naujienų portalų, neklausant radijo, muzikos, tinklalaidžių ir pan. Nors medijų sąvoka apima labai platų spektrą įrankių, platformų, informacijos perdavimo priemonių, didžiausią įtaką šiomis dienomis mums daro internetinės medijos, kurių dėka šiandien galime būti ne tik vartotojai, bet ir kūrėjai.

Šią medijų demokratizavimo duotą galią reikėtų vertinti kritiškai – kai esame bombarduojami nenutrūkstamu srautu naujo turinio, tampa itin svarbu atsirinkti, kokia informacija yra verta dėmesio, o kokia gali būti net pavojinga. Todėl, žengiant į priekį, švietimo apie medijas reikia vis daugiau, atskleidžiant vis kitas jų vartojimo galimybes ir pavojus.

Laidą kuriate vienas. Kaip manote, ar tai privalumas, ar didesnė atsakomybė?

Tautvydas: Kaip minėjau, solo kūryba iš pradžių buvo padiktuota mano studijų – tai galimybė tobulėti man pačiam. Galiu pasirinkti tokias temas, kurios mane tikrai domina, atrodo svarbios. Dažnai iš anksto turiu viziją, pavyzdžiui, kokia muzika tiktų kokiame nors laidos segmente, kokie interviu su pašnekovais fragmentai tiktų panaudoti, o kurie ne tokie reikalingi. Tad tikrai turiu daug laisvės kūrybai.

Kita vertus, laisvė kartais gali ir sukaustyti. Ne kartą yra buvę akimirkų, kai sudvejodavau apskritai visos laidos tematika, klausinėjau savęs, ar tikrai sugebėsiu papasakoti tai, ką norėčiau perteikti klausytojui, norėjosi pasitarti, galbūt sulaukti kažkokio įkvėpimo. Žinoma, mano mentorė visada pasiruošusi padėti, bet turbūt nepamaišytų ir dar vienas komandos narys. Kol kas tiesiog neatradau žmonių, norinčių pasakoti apie medijas tokiu formatu.

Šiuo metu VDU radijo vairą laikote tryse. Kokie planai ateičiai?

Justas: Asmeniškai svarstau dar. Nesu tikras, ar gyvenime tikrai noriu mestis į radiją, mat atsiranda vis naujų projektų, veiklų. Bet kas žino – gal vieną dieną atsikelsiu iš lovos ir suprasiu, ką ir kaip noriu padaryti. Tokiais momentais labai gerai yra turėti tokią platformą, kaip VDU radijas.

Inesa: Pirmiausia, plėsti veiklą ir įtraukti daugiau kūrybingų ar savęs ieškančių žmonių.

Tautvydas: Radijo vairas didelis, tad didžiausias lūkestis – kad prie jo prisijungtų dar daugiau narių. Taip pat norėtųsi dar didesnės radijo integracijos į universiteto gyvenimą: galbūt kokių nors jungtinių projektų su kitais VDU padaliniais, didesnių paskatų įsitraukti ne tik į radijo, bet ir kitokio turinio kūrimą. Taip ir atsiranda galimybė lavinti savo taip reikalingus medijų raštingumo įgūdžius. Be to, radijas laukia įvairiausios tematikos laidų; dabar itin aktualus atsipalaiduoti, pralinksmėti skatinantis turinys.

Dar viena svarbi VDU radijo etoso dalis visada buvo studentų bendruomenės telkimas. Labai norėtųsi radiją atvesti į tokią poziciją, kai kuriamos laidos būtų tokia pati universiteto gyvenimo dalis kaip L. Donskio bibliotekos skaitykla, EVF MAGNUS eSporto erdvė ar net Pavasario festivalis.