Kodėl mus ištinka panikos atakos ir kaip su jomis kovoti?

Psichologijos kampas

Greta KONDRATAITĖ-PALECKIENĖ

Dar ir šiandien nėra tiksliai nustatyta, kas sukelia panikos atakas. Tačiau panikos priepuolius gali išprovokuoti įvairios priežastys ir begalė skirtingų situacijų: nerimas ar depresija, ilgai besitęsiantis stresas, pasikeitusi įprasta kasdienė rutina, fizinės sveikatos (širdies, kvėpavimo ar skydliaukės) problemos, alkoholio, nikotino, kitų narkotikų ar kofeino perdozavimas, taip pat kai kurių vaistų ir medikamentų vartojimas (Xanax, Cipralex), nemiga. Visgi daugeliu atvejų yra itin sunku atsekti, kas išprovokavo priepuolį, dar sunkiau juos kontroliuoti.

Tačiau kaip elgtis ištikus panikos atakai? Ką daryti, jeigu taip nutinka pirmą kartą? Svarbiausia – stengtis nepanikuoti, taisyklingai kvėpuoti – įkvėpti ir iškvėpti, kiek įmanoma labiau nukreipti savo mintis. Jeigu pradedate jausti dusulį, trūksta oro, atsiranda širdies permušimai arba krūtinės skausmas, kuris yra ne duriantis, o spaudžiantis, ir keliauja link rankų ir pečių, simptomai tęsiasi ilgiau nei 30 min., jie nesilpnėja, o stiprėja, pradeda intensyviai trūkti oro, spaudimas krūtinėje trunka ilgiau nei minutę ar dvi, nedelsiant kvieskite pagalbą: skambinkite 112 arba tai padaryti paprašykite žmogaus esančio šalia. Pasitaiko atvejų, kai tokioje būsenoje žmogus jau negali kalbėti, todėl stebėkite jo elgseną, veido mimikas, gestus, paprašykite užrašyti, kad ir telefone, kuo galite padėti.

Ir jeigu šalia esantis žmogus gali padėti, turėtų žinoti, kad jokiu būdu negalima:

  • lyginti įprasto, kasdien patiriamo streso su panikos ataka;
  • patarinėti, nes įprasti pagalbos būdai, pvz., taisyklingas kvėpavimas, gali padėti tik tai nuolat praktikuojančiam, o ne su panikos priepuoliu pirmą kartą susiduriančiam žmogui;
  • gėdinti ir smerkti, reikėtų vengti tokių frazių kaip:

– „Tu viską išsigalvoji.“

– „Ai, nesinervink, juk praeis, ne pirmas kartas, ar ne?“

– „Atrodai apgailėtinai, susiimk.“

– „Tau nuolatos viskas negerai…“

Pabandykite suprasti ir palaikyti. Klausiate – o kaip padėti?

  • Svarbu išlikti ramiam.
  • Paklausti, kuo galima padėti.
  • Stengtis nukreipti panikos ataką patiriančio žmogaus dėmesį ir mintis.

Jeigu visgi nežinote, ką sakyti, pabandykite tai: 

  • užtikrinkite žmogų, kad jo nepaliksite ir būsite šalia tol, kol pasijus geriau;
  • priminkite, kad panikos ataka netrunka ilgai ir tai tikrai praeis;
  • kartokite jam, kad jis yra saugus, kad nieko blogo nenutiks ir tai laikina.

Labai svarbu mokėti atpažinti panikos atakos simptomus, laiku pastebėti jos pradžią, ypač jeigu tuo metu būnate šalia žmogaus (greita reakcija dažnu atveju padeda atakai praeiti daug lengviau). Žinodamas, jog sunkiu momentu žmogus neliks vienas ir jam bus suteikta pagalba, tikrai jausis ramiau.

Tačiau būna atvejų, kai žmogus nenori kalbėtis arba tiesiog negali. Tuomet pasiūlykite pakeisti aplinką, jeigu panikos priepuolis tik prasidėjo: labai padeda buvimas gryname ore, ne uždaroje erdvėje.

Kas man labiausiai padeda ,,išgyventi“ panikos atakas?

Taisyklingas kvėpimas, vandens gėrimas, dažnai reikia tiesiog išsiverkti, paleisti visas emocijas. Tačiau man tikrai nepadeda kito žmogaus buvimas šalia, tada jaučiuosi dar blogiau ir viskas trunka dar ilgiau. Užklupus panikos atakai stengiuosi išbūti viena.

Žinau žmonių, kuriems kaip tik reikia kito žmogaus, kad išbūtų panikos priepuolį ir puiku, kad kiekvienas atrandame savų metodų. Vieniems padeda šaltas dušas, kitiems joga. Vienų panikos ataka būna su dusuliu, širdies permušimais, prakaitavimu ir mintimis, kad mirs, tačiau kitų panikos atakos būna tylios, be per didelio emocijų rodymo.

Tokias panikos atakas atpažinti itin sunku, žmogus viduje tarsi plyšta į daugelį dalių, o  prieš jus stovi ir šypsosi. Visgi tokiais atvejais apie artėjančią ataką išduoda gausus prakaitavimas, neigimas, jog kažkas ne taip, kosėjimas ir pan. Tačiau tokiu atveju nereiktų žmogaus užversti klausimais, tik pasiūlyti vandens, paklausti, ar nereikia mediko pagalbos, pabūti gryname ore, pasivaikščioti, pakeisti aplinką. Svarbu mokėti įsiklausyti ir kritiškai vertinti situaciją, nekelti dar didesnės panikos. Jeigu pačiam sunku tokioje situacijoje padėti kitam, reikia rasti žmogų, kuris gali padėti, taip pat visada galima konsultuotis su medikais – tereikia paskambinti 112.