„Elgesio analizė“ – organizacija, padedanti vaikams gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą

Domantas KRAPTAVIČIUS

ABA (angl. Applied Behaviour Analysis) arba Taikomosios Elgesio Analizės metodas – tai terminai, kuriuos, tikriausiai, ne daug kas žino ir supranta. Tai galima įvardyti kaip mokslo sritį, padedančią žmonėms, kurie turi autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų vystyti savo komunikacinius, fizinius bei kitus gebėjimus. Organizacija „Elgesio analizė“ yra įsikūrusi Kaune ir specializuojasi tokio metodo taikyme. ABA Lab – tai organizacijos centras, kuriame vyksta užsiėmimai su vaikais, paaugliais, turinčiais minėtų sutrikimų. Apie centro darbą, asmeninę patirtį „Studis“ kalbina organizacijos vadovę ir įkūrėją Virginiją Juškevičiūtę.

Taikomoji elgesio analizė – kas tai yra?

Pirmiausia, tai mokslas apie žmogaus elgesį, kurį mes laikome socialiai reikšmingu. Yra išskiriamos kelios šio mokslo sritys: eksperimentinė elgesio analizė ir taikomoji elgesio analizė. Kai kalbame apie taikomąją elgesio analizę, kaip ir minėjau, mes kalbame apie socialiai reikšmingą žmogaus elgesį, kurį pakeitus galime pagerinti žmogaus ar žmonių, supančių jį, gyvenimą. Tai mokslo sritis, kuri stebi elgesį, jį analizuoja ir remdamasi gautomis žiniomis bei rezultatais, ieško būdų arba naudoja jau atrastus ir patvirtintus būdus tam elgesiui keisti. Apibendrinus, tai mokslas apie žmogaus elgesį ir socialiai reikšmingus dalykus. Mūsų klientų kontekste, socialiai reikšmingas elgesys yra komunikacija, gebėjimas kalbėti, dalyvauti bendrose veiklose, žaisti kartu. Žiūrint iš platesnės perspektyvos, toks metodas pasaulyje yra taikomas daugelyje sričių. Šis mokslas yra pakankamai naujas, bet jau taikomas autizmo srityje, edukologijoje, medicinoje, gerontologijoje, organizacinėje psichologijoje, tvarumo moksle, kriminologijoje.

Kodėl pasirinkote būtent šią sritį? Kaip atradote save šioje sferoje?

Jungtinėje Karalystėje studijavau psichologijos bakalaurą ir kultūros studijas. Visiškai atsitiktinai radusi skelbimą, pradėjau dirbti su vaiku iš vienos šeimos, kuris turėjo autizmo spektro sutrikimą. Neturėdama jokios patirties, tik minimalių žinių, pradėjau dirbti. Pirmus pusantrų metų mokiausi ir ieškojau informacijos šia tema savarankiškai. Pabaigusi universitetą, radau darbą mokykloje, skirtoje vaikams su autizmo spektro sutrikimu. Vėliau studijavau taikomosios elgesio analizės magistrantūroje ir po kažkiek laiko sugalvojau, kad reikia grįžti į Lietuvą, nes dar būdama užsienyje, pradėjau domėtis ar Lietuvoje yra taikomas toks metodas, kaip jis yra taikomas lietuvių kalba, nes lietuvių kalba yra žymiai sudėtingesnė nei anglų kalba. Man buvo įdomu kaip yra vykdomas darbas būtent su kalbos stiprinimu ir vystymu. Užmezgusi ryšius su viena organizacija Lietuvoje, vis daugiau gaudavau užklausimų konsultacijoms ir tada pagalvojau, kodėl negaliu grįžti į Lietuvą ir visą savo dėmesį koncentruoti čia. Grįžusi į Lietuvą, pradėjau burti komandą, ieškoti pagalbininkų, kurie padėtų aprėpti didesnį kiekį žmonių, kuriems yra reikalinga pagalba. Beveik dvejus metus dirbome namų programose ir išaugus klientų poreikiui, įkūrėme centrą Kaune. 

Jūsų nuomone ir žiniomis, kaip sėkmingai taikomosios elgesio analizės metodas yra taikomas Lietuvoje?

Nuo tada, kai prieš aštuonerius metus grįžau, situacija yra labai stipriai pasikeitusi. Šiuo metu Lietuvoje tikrai yra žmonių, specialistų, kurie mokosi šio metodo užsienio universitetuose arba jau yra baigę tam tikrus mokslus. Tačiau situacija nėra pati geriausia. Lietuvoje nėra organizacijų, aukštojo mokslo įstaigų, kurios ruoštų tokius specialistus. Nėra specialistų, turinčių žinių, kurie galėtų dėstyti įstaigose ir ruošti kitus specialistus. Tai, manau, yra pagrindinė priežastis, kodėl mes neturime daug kokybiškos pagalbos Lietuvoje. Didmiesčiuose situacija yra kiek geresnė, tačiau mažesniuose miesteliuose tiek tokių paslaugų pasiekiamumas yra apsunkintas, tiek kokybė labai stipriai priklauso nuo specialisto. Specialistas turi domėtis naujovėmis, turėti tvirtas teorines žinias, norėdamas tokį metodą taikyti kokybiškai. Situacija gerėja, tačiau kol neturėsime bent jau bakalauro lygio kurso, situacija stipriai nesikeis. 

Kokią veiklą vykdo Jūsų organizacija ABA Lab‘e?

Mes dirbame su individualiais klientais. Šeimos, kuriose būna nustatyta arba įtariama autizmo diagnozė ar kitokie raidos sutrikimai, į mus kreipiasi ir mes, pirmiausia, išsiaiškiname šeimos ir vaiko poreikius, tada įsitikinę, ar galime tuos poreikius patenkinti, pakviečiame lankyti užsiėmimus. Jų metu skiriame laiko pažinti vaiką, šeimą ir tuomet atliekame verbalinio elgesio vertinimą, kuris mums padeda nustatyti, kaip vystosi vaiko raida, atpažįstame spragas ir tai leidžia sudaryti individualią programą. Šis vertinimas ir programa susidaro iš tokių sričių kaip komunikacija, kalba, jos suvokimas ir raiška, socialiniai, savarankiškumo, žaidimo įgūdžiai. Jeigu vaikas nekalba, mūsų tikslas yra išmokyti jį kalbėti. Jeigu tas nėra įmanoma padaryti vokaline kalba, mes tuomet naudojame alternatyvios komunikacijos sistemas: adaptuotą gestų sistemą, paveikslėlių apsikeitimo sistemą. Tai pirmieji įgūdžiai, pagal kuriuos nustatome vaiko gebėjimus ir tada stipriname tai, kas yra apsunkinta. Dirbame labai nuosekliai, kiekvienam vaikui yra sudaryta individuali programa, kurioje yra nustatyti aiškūs tikslai ir kiekvieno užsiėmimo metu mes tų tikslų siekiame, naudodami mums jau žinomus ir efektyvius metodus. Elgesio analizės metodas skiriasi nuo tokių metodų kaip logopedija, ergoterapija tuo, kad mes nuolatos analizuojame, renkame duomenis apie elgesį tiek vertinimo stadijoje, tiek vykdant programą.

Ar priimate savanorius, kokius reikalavimus jiems keliate ir ar noriai jie ryžtasi eiti į Jūsų organizaciją?

Savanorių esame turėję ir juos priimame. Taip pat, kartą per metus priimame ergoterapijos praktikantus. Didžiausia problema su savanoriais yra pastovumas ir įsipareigojimas. Savanorių prašoma minimaliai per savaitę savanoriauti 2–4 valandas. Suprantame, kad prašyti daugiau gali būti sudėtinga, tačiau mums labai svarbus pastovumas. Jeigu savanoriai nori padėti su kasdienėmis veiklomis, priemonių gamyba, tuomet tai yra daug lanksčiau, bet kalbant apie savanorių darbą su vaikais, mums svarbu, kad savanorio įsitraukimas būtų pastovus. Daugiausiai savanorių sulaukiame vasarą, kuomet yra didesnė veiklų įvairovė, atsiranda galimybė išeiti į bendruomenę. Savanorius į veiklą įtraukiame palaipsniui, užtikriname, kad būtų pakankamai laiko jiems stebėti užsiėmimus, niekada nepaliekame savanorių vienų be specialisto. 

ABA Lab ateities vizija – kokia ji?

Mūsų tikslas yra teikti kokybišką pagalbą kiek įmanoma didesniam šeimų skaičiui ir galbūt  palengvinti žmonių kasdienybę. Didesnio tikslo už tai, man atrodo, būti negali. Aišku, yra noras skleisti žinią apie tokį mokslą, tokį metodą. Būtų labai džiugu, jeigu Lietuvoje atsirastų universitetinio lygio ABA kursas. Norisi šviesti visuomenę ir jos požiūrį autizmo sutrikimo atveju ar apskritai visų raidos sutrikimų atžvilgiu, tačiau tokia misija yra ganėtinai didelė. Apibendrinus, Lietuvoje norėtųsi didesnės sklaidos šia tema ir specialistų, kurie įgytų kokybiškų žinių ir tas žinias galėtų panaudoti praktikoje.