Greta KONDRATAITĖ-PALECKIENĖ

Dar ir šiandien nėra tiksliai nustatyta, kas sukelia panikos atakas. Tačiau panikos priepuolius gali išprovokuoti įvairios priežastys ir begalė skirtingų situacijų: nerimas ar depresija, ilgai besitęsiantis stresas, pasikeitusi įprasta kasdienė rutina, fizinės sveikatos (širdies, kvėpavimo ar skydliaukės) problemos, alkoholio, nikotino, kitų narkotikų ar kofeino perdozavimas, taip pat kai kurių vaistų ir medikamentų vartojimas (Xanax, Cipralex), nemiga. Visgi daugeliu atvejų yra itin sunku atsekti, kas išprovokavo priepuolį, dar sunkiau juos kontroliuoti.

Goda OSTRAUSKAITĖ

Kasdieniame gyvenime dažnas žmogus susiduria su nemalonia kritika iš kito: mes dažnai reaguojame nemaloniai ir nenorime jos priimti. Tačiau taip, kaip sunku kritiką priimti, ją išgirsti, taip sunku ir ją išsakyti kitam, ypač artimam. Kuriant sėkmingą ir nuoširdų bendravimą yra reikalinga suvokti ir išmokti, kaip neskaudinant, neužgaunant savęs ar kito susidurti su kritika ir po to jaustis gerai. Kviečiu apžvelgti trumpus patarimus ir būdus, kaip priimti bei pasakyti ne visada malonų žodį.

Viktorija REKSTYTĖ

Užslėptos emocijos, anot VDU Psichologijos klinikos psichologės Loretos Zajančkauskaitės-Staskevičienės, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų: padidėjusį kraujospūdį, opas ar net panikos priepuolius. Ilgametę konsultavimo patirtį turinti psichologė įvardijo priežastis, kodėl slepiame emocijas, ir kaip sau padėti jas atpažinti bei išjausti.

Orinta JAŠINAUSKAITĖ

Ne paslaptis, kad gyvename kasdien modernėjančiame pasaulyje, kuriame klišė „laikas – pinigai“ išties save realizuoja. Tačiau ar kada susimąstėte, kas būtų, jei vieną dieną para pailgėtų papildoma valanda? Galbūt skirtumėte ją grožio miegui? O galbūt pagaliau sutiktumėte su draugų pasiūlymu nueiti į kiną? Nors atsakymai į šį klausimą gali būti labai įvairūs, tenka grįžti į realybę, kurioje para trunka viso labo 24 valandas. Žmonėms belieka prisitaikyti prie gyvenimo, kuriame kiekviena minutė yra nenumaldoma. 

Germantė LOVČIKAITĖ

Meditacija man dažnai asocijuodavosi su kažkuo, kas yra labai didinga ir neįmanoma. Bent dešimt minučių išsėdėti atsipalaidavus ir „nieko nemąstant“? Baikit juokus… Iki šio rudens man niekuomet neteko bandyti sąmoningai medituoti, tokį dalyką labai lengva atidėti „kada nors vėliau“, nes dažniausiai tam „nebūna laiko“. 

Sabina BALTRŪNAITĖ

Mirgančios lemputės nukabintos, eglutė seniai išvežta ir pabirę spygliai sušluoti, dovanos išpakuotos, iš vaišių belikę trupiniai, su Naujaisiais metais pasveikinti visi giminaičiai… O kas dabar? Jei praūžus švenčių maratonui tave slegia prieštaringi jausmai: ilgesys, neviltis, motyvacijos stoka, irzlumas, galbūt esi vienas iš daugelio žmonių, išgyvenančių pošventinį liūdesį. 

Modesta GRIGAITĖ

Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria jaunas žmogus šiuolaikiniame pasaulyje, yra savęs lyginimas su kitais. Taip nutinka todėl, kad didžioji dalis gyvenimo laiko yra praleidžiama būnant su kitais asmenimis ne tik mokykloje, universitete, darbe ar įvairiausiose organizacijose, bet ir šiomis dienomis ypač populiariuose socialiniuose tinkluose. Jaunuoliai dažnai save nuvertina manydami, kad kažkam sekasi kur kas geriau nei jiems, kad kažkam gyvenimas suteikia šiek tiek daugiau galimybių kažko pasiekti ar būti tam tikrose vietose. Tačiau ar tai yra teisingas įspūdis, dėl kurio reikėtų abejoti savimi? Būtent tai ir bandysime išsiaiškinti šiame straipsnyje.