Justina BOGUŽAITĖ
Metai praskriejo neįprastai greitai, nors didžiąją dalį jų ir atrodė, kad laikas sustojęs. Pasaulį aprėpusi pandemija išmušė visuomenę iš įprastų vėžių, pristabdė socialinį gyvenimą ir apskritai atnešė daugybę įvairių pasikeitimų. Vengiame socialinio kontakto, dėvime apsaugines kaukes, dirbame iš namų, nesibūriuojame viešose erdvėse ir kt. Tačiau pasikeitė ne tik gyvenimo ritmas, darbai ir mokymasis. Kartu pasikeitė ir mąstymas bei vertybės. Šventinis kalėdinis laikotarpis ir adventas – metas, kurį įprastai praleidžiame su šeima, draugais, linksmai besišnekučiuodami, dalindamiesi dovanomis, skanėstais ir apsikabinimais. Šiemet šventės kitokios – mažame šeimos rate, nepasimatant su išsiilgtais giminaičiais, tik susimojavimu ir linkėjimų perdavimu per telefoną ar kompiuterį. Nepaisant to, šventės neturi būti liūdnos, nors ir esame pavargę bei suirzę dėl suvaržymų. Taip pat tai ramybės ir susikaupimo metas, kai apgalvojame viską, ką nuveikėme per šiuos metus ir ko išmokome. Puikus metas grąžinti skolas, pamiršti pykčius ir nuoskaudas, „išsivalyti“ prieš Naujuosius metus.
